Organizuoti ikiteisminį tyrimą pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Sprendimas kreiptis į Generalinę prokuratūrą priimtas po to, kai 2013 m. liepos 28 d. visuomenės informavimo priemonėse pasirodė informacija, leidžianti įtarti, kad atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, V.Uspaskichas sąmoningai be jokio pagrindo užgauliojo jo bylą nagrinėjusius teisėjus, taip pat ir teismą už jų veiklą, vykdant teisingumą, juos niekinamai išvadindamas nusikaltėliais bei bailiais.
„Kiekvienas turi teisę į žodžio laisvę. Teisė kritikuoti teismus negali būti ribojama, kaip ir teisė naudotis viešais pasisakymais kaip gynybos metodu. Tačiau tai negali peržengti įstatymo leidėjo nustatytų ribų ir tapti teismo ir teisingumą vykdančių teisėjų niekinimu dėl jų veiklos”, – priimtą sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą motyvavo Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius.
Kreipimesi į Generalinę prokuratūrą nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veikos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo.
Vilniaus apygardos teismas liepą V.Uspaskichui dėl sukčiavimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. V.Uspaskichas šį teismo nuosprendį apskundė aukštesnei instancijai.
Jei nuosprendis liktų nepakeistas, V.Uspaskichui tektų ne tik keliauti į pataisos namus, bet ir atlyginti milijoninę žalą - teismas patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius.
Teismas nusprendė išieškoti solidariai iš V.Uspaskicho ir Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės per 3 mln. litų. Šie pinigai - Darbo partijos 2004-2006 metais nesumokėti mokesčiai ir įmokos valstybei.
