Vyras peiliu subadė savo žmoną Renatą. Siautėjantį tėvą matė aštuonerių metų sūnus. Vaiką G.Eidukonis subadė vėliau.
Nužudęs žmoną ir sūnų 36 metų vyras parašė žinutes savo broliams. Jis prisipažino padaręs dvigubą žmogžudystę: „Nužudžiau žmoną bei vaiką, dabar einu pats pasikarti.“ Gavęs žinutę vienas G.Eidukonio brolis kreipėsi į policijos pareigūnus.
Išsiuntęs žinutes, G.Eidukonis nuėjo į vonią ir nusižudė. Atvykę ugniagesiai-gelbėtojai ir policijos pareigūnai pasikorusio vyro kūną ten ir rado.
Nužudyto vaiko mokykla – vos už kelių žingsnių nuo namų. Aštuonmetis ėjo į antrą klasę pradinėje „Šaltinėlio“ mokykloje.
Ketvirtadienio rytą į klasę susirinkę vaikai verkė ir su siaubu klausė, kur jų draugas. Gandai apie tragediją Varėnoje pasklido greitai, todėl pedagogams apie kraupią žinią nereikėjo pranešti. Apie nelaimę mažamečiai sužinojo iš tėvų ar draugų.
„Šiandien apie nelaimę man pasakė kitos klasės mokytoja. Negalėjau patikėti. Visą nukratė šiurpas, iki šiol negaliu atsigauti. Berniuko bendraklasiai apie nelaimę išgirdo iš kalbų. Tėvai vis tiek pasikalba tarpusavyje. Vaikai sureagavo skaudžiai, ašarojo“, – drebančiu balsu pasakojo nužudyto berniuko mokytoja Stasė Stankauskienė.
Buvo iškviesta psichologų komanda, ji ketvirtadienio rytą visą valandą bendravo su pradinukais. Pamokos dėl įvykio nebuvo atšauktos, psichologai patarė, kad mokyklos gyvenimas turi būti toks, kaip visada.
„Nenorėjome, kad vaikai susikoncentruotų į nelaimę, stengiamės, kad jie apie tai kuo mažiau galvotų. Sukrėtimas ir jiems, ir mums – didelis. Niekada nebuvo jokių minčių, kad su ta šeima kažkas gali būti ne taip. Vaikas visuomet buvo prižiūrėtas, į mokyklą ateidavo linksmas. Mokyklos reikalais labiau rūpindavosi mama, tačiau į renginius ateidavo ir tėvas“, – sakė S.Stankauskienė.
Jai sunku žiūrėti į tuščią suolą klasėje. Berniukas buvo draugiškas, aktyvus, turėjo daug draugų. Apie tai, kad šeimoje kažkas gali būti ne taip, pradinukas niekada neužsiminė.
Kaimynai nieko neįtarė
Name, kur gyveno Eidukoniai, – spengianti tyla. Žmogžudystės vietą išduoda tik policijos tyrėjų užplombuotos durys. „Naktį negirdėjau nieko. Miegojau ir tiek. Tik ryte sužinojau, kai žmonės pradėjo šnekėti. Net pačiam keista“, – pasakojo Eidukonių šeimos kaimynas Anatolijus Tebotas. Jis gyvena ketvirtajame namo, kuriame įvyko nelaimė, aukšte. Tiesiai po jo butu – trečiajame aukšte – ir įvyko šiurpus nusikaltimas.
Kaimynas tikino, kad jokių barnių nebuvo girdėti nei vakar, nei kada nors anksčiau. Šeima neseniai buvo grįžusi iš kaimo – ten praleido visą vasarą.
„Lyg tyčia, šią naktį net neprabudau. Nieko nebuvo girdėti. Iš pažiūros, vyras kaip vyras, normalus, daug dirbo. Ir nepasakyčiau, kad būtų buvęs geriantis. Nežinau, kas jam čia užėjo“, – pasakojo Anatolijus.
Kiti kaimynai kalbėjo panašiai – tai buvo rami, neseniai atsikrausčiusi šeima. Su kaimynais artimų ir tvirtų draugysčių užmezgę nebuvo. Vyras sudarė darbštaus žmogaus įvaizdį – dirbti išvažiuodavo 6 val. ryto, o grįždavo tik vėlai vakare.
Šeimą pažinoję žmonės abejoja, kad tragediją galėjo išprovokuoti asmeninių santykių problemos.
„Čia juk mažas miestas. Jeigu būtų pasigirdę tokių dalykų, greitai būtų pasklidę gandai“, – sakė Anatolijus.
Į policijos pareigūnų akiratį dėl smurtavimo šeimoje G.Eidukonis niekada nebuvo pakliuvęs.
