Teismas atvertė dviejų vyrų mylėtos biržietės mirties bylą

Jau pirmajame teismo posėdyje virė emocijos – apklausiant liudyti iškviestą J.Pelenytės dukters tėvą Eimutį Simonaitį, su kuriuo prieš savo mirtį moteris buvo susitaikiusi, R.Komas taip netvardė emocijų, kad teisėjui Algirdui Gapučiui jį pavyko nuraminti tik pakėlus balsą ir įspėjus apie gręsiantį pašalinimą iš teismo salės. Tuo tarpu teisiamojo gynėjas, garsus sostinės advokatas Kęstutis Stungys nesiliovė minėto liudytojo tujinti netgi po teisėjo pastabos, kad toks familiarumas teisme nepriimtinas.

R.Komas kaltinamas, kad 2010 metų kovo 31-osios vakarą, apie 20 val., Biržų mieste, savo namuose Kilučių gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, iššovęs vieną kartą iš neteisėtai laikyto ginklo – dujinio pistoleto „Iž“, perdaryto šaudyti 7,65 mm kalibro koviniais šoviniais, tyčia nužudė savo draugę J.Pelenytę. Moteris, kuriai kulka perskrodė širdį, mirė akimirksniu.

Šiam biržiečiui pareikšti ir kaltinimai dėl neteisėto minėto perdirbto pistoleto bei šovinių laikymo.

Išklausęs valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro Aurelijaus Navicko perskaitytą šios bylos kaltinamąjį aktą, R.Komas pareiškė nepripažįstantis savo kaltės. Vyriškis pageidavo duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Per visą penktadienį trukusį posėdį teismui pavyko išklausyti beveik visus liudytojus. Nebuvo atvykusi tik R.Komo sesuo Arūnė Pakalnytė, šiuo metu gyvenanti Anglijoje bei buvęs Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjas Vaidotas Jasevičius, vienas pirmųjų atvykęs į nelaimės vietą Kilučių gatvėje.

Pirmasis teisme liudijo 34 metų Eimutis Simonaitis. Iš Biržų kilęs, tačiau jau 12-ka metų Vilniuje gyvenantis, spaustuvėje meistru dirbantis vyriškis papasakojo, kad su J.Pelenyte jis kartu gyveno apie 5 metus, 2005-aisiais jie susilaukė dukters.

2009 metų pabaigoje pora nusprendė išsiskirti, moteris su dukra iš pradžių išsikraustė pas buvusią bendradarbę, o netrukus išvažiavo pas Biržuose gyvenančią savo motiną Jeleną Pelenienę. J.Pelenytė kaip tik buvo praradusi darbą, tai užsiregistravo darbo biržoje, jos dukra ėmė lankyti vaikų darželį.

„Gal buvom tiesiog pavargę ir susipykom“, – paaiškino išsiskyrimo priežastį E.Simonaitis. Pirmus kelis mėnesius išsiskyrę sugyventiniai tarpusavyje net nebendravo, tačiau vėliau santykiai atšilo – jie kalbėdavosi telefonu, į Vilnių atvažiuodavo J.Pelenytė arba E.Simonaitis ją ir dukrą aplankydavo Biržuose, visi kartu praleisdavo šventes.

Pasak E.Simonaičio, paskutinį kartą su J.Pelenyte jis susitiko prieš pat jos mirtį. Kovo 28-29 dienomis jis vėl buvo atvažiavęs į Biržus. Tuomet pora galutinai susitaikė ir nusprendė vėl gyventi kartu. Sutapimas, tačiau kaip tik tuo metu J.Pelenytė gavo ir viliojantį darbo pasiūlymą – dirbti Vilniuje vienos bendrovės pardavimų grupės vadove. „Ji prieš tai panašų darbą dirbo, jai labai gerai sekėsi. Ji tame darbe tiesiog buvo atradusi save“, – lrytas.lt prieš posėdį pasakojo E.Simonaitis.

Pora sutarė, kad balandžio 1 dienos popietę J.Pelenytė su dukra sės į autobusą ir važiuos į Vilnių. „Aš jas tądien turėjau pasitikti apie 15 val., jau kartu planavome švęsti Velykas, iki kurių buvo likę vos kelios dienos“, – pasakojo vyriškis.

Teisėjo paklaustas, ar pats buvo pažįstamas su R.Komu, E.Simonaitis paaiškino susitikęs jį įkalinimo įstaigoje. Vėliau lrytas.lt jis paaiškino Marijampolės pataisos namuose praleidęs 8 mėnesius, kai buvo nuteistas už sukčiavimą. Ten pat R.Komas 2001-2007 metais atliko bausmę už nužudymą.

Išėjęs į laisvę ir per jos seserį susipažinęs su J.Pelenyte, E.Simonaitis po kiek laiko ėmė kartu gyventi, jiems gimė dukra. Vyriškis sakė žinojęs, kad sugyventinė su bausmę atliekančiu R.Komu kartais susirašinėja SMS žinutėmis. Su pastaruoju ji buvo pažįstama dar prieš draugystę su E.Simonaičiu.

E.Simonaitis patvirtino žinojęs, kad tuo metu, kai jie gyveno atskirai, J.Pelenytė vėl pradėjo bendrauti su R.Komu. Tačiau jis tikėjosi, kad jiems susitaikius ir moteriai išvažiavus į Vilnių, bendravimas su senu draugu nutrūks.

Todėl E.Simonaičiui buvo netikėta staigmena, kad kovo 31 dieną, prieš pat 19 val. paskambinus J.Pelenytei, ji pasakė, kad dabar yra pas R.Komą, negali kalbėti ir pažadėjusi pati paskambinti, padėjo ragelį. Vėliau ji ragelio nebekėlė, nebeatsakė į SMS. O dar po kelių valandų, apie 23 val., jam paskambinusi J.Pelenytės sesuo pranešė apie jos mirtį.

„Netikiu, kad ji pati nusižudė. Ji neturėjo jokių motyvų – gavo viską, ko norėjo: susitaikėm, ruošėsi grįžti į Vilnių, gavo gerą darbo pasiūlymą, kokio labai troško“, – teismui sakė E.Simonaitis. Jo nuomone, moteris tapo R.Komo auka. Pastarasis vyriškis greičiausiai negalėjo susitaikyti su mintimi, kad ji jį palieka.

„Aš tikiu, kad bus teisybė“, – tokiais žodžiais savo pasakojimą baigęs E.Simonaitis iškart sulaukė teisiamojo R.Komo piktos replikos: „Ar tai reikšminga?“.

„Tau gal ir ne, o man – taip“, – ramiu tonu atsakė E.Simonaitis. Beįsiplieskiantį ginčą nutraukė teisėjas A.Gaputis. Jam įžūliai besielgiantį kaltinamąjį per posėdį teko raminti ne kartą.

Neišvengė teisėjo pastabos ir R.Komo advokatas, garsus Vilniaus advokatas K.Stungys. Teisininkas, ėmęs klausinėti E.Simonaitį, kiekvieną savo klausimą pradėdavo žodžiu „Sakyk“ ir visą laiką jį tujino. Nors teisėjas paprašė advokato nesielgti familiariai ir liudytojo netujinti, kaltinamojo advokatas ir toliau tono nepakeitė. Tuo tarpu vėliau pateikdamas klausimus kitiems liudytojams, vartojo kreipinį „Jūs“.

Per trumpą pertrauką žurnalistų paklaustas, kodėl nereagavo į teisėjo pastabą ir nesiliovė E.Simonaičio tujinti, advokatas K.Stungys patarė to nesureikšminti. „O be to, ar šis žmogus yra vertas pagarbos?“, – sakė vilnietis teisininkas. Papasakojo ir apie chalatėlį

Tame pačiame teismo posėdyje liudijusi R.Komo motina Rima Pakalnienė sakė, kad J.Pelenytė, grįžusi gyventi pas motiną, gražiai su jos sūnumi draugavo: „piršteliais susikabinę vaikščiodavo kaip kokie šešiolikamečiai“. Neretai jauna moteris iš R.Komo namų grįždavo tik rytą. „Jos chalatėlį esu mačiusi pas sūnų namuose ant kėdės“, – pasakojo liudytoja.

R.Komo motina sakė J.Pelenytės klaususi, kodėl ji nenutraukia ryšių su E.Simonaičiu, kodėl šis pas ją vis atvažiuoja. „Ji man sakė, kad buvęs sugyventinis jai šlykštus, ji su juo būna tik todėl, kad jis jai atveža pinigų, o mylinti ji tik Richardą“, – liudijo biržietė.

R.Pakalnienės nuomone, tai J.Pelenytė, o ne jos sūnus bijojo santykių nutraukimo. „Ji man yra pasakojusi, kad jei Richardas ją mestų, tai ji nusižudytų“, – teisme tvirtino kaltinamojo motina. Ji mirusiąją apibūdino kaip linkusią į depresiją ir sakė esanti įsitikinusi, kad jauna moteris nusišovė, kai sūnus pranešė ją paliekąs.

Su tokia nuomone nesutinka J.Pelenytės motina J.Pelenienė. Moteris teisme pasakojo niekada nepritarusi dukters draugystei su R.Komu, nes tai buvo dvilypis žmogus, geras tik prie akių.

„Aš sakiau, kad nieko gero nebus, kad jai reikia apsispręsti tarp tų dviejų vyrų. R.Komas niekada nedirbo ir nedirbs, tu pateksi į nusikaltėlių pasaulį“, – dukrai išsakytus perspėjimus teisme pakartojo J.Pelenienė. Ji sakė, kad Jolita jai buvo užsiminusi, kad R.Komas užsiiminėja kažkokias nešvariais dalykais, kad betvarkydama jo namus yra mačiusi šaunamąjį ginklą.

Kai J.Pelenytė susitaikė su E.Simonaičiu ir nusprendė vėl keltis į Vilnių, pranešė gavusi gerai apmokamo darbo pasiūlymą, jos motina labai apsidžiaugė.

Tačiau tą patį kovo 29-osios vakarą, kai E.Simonaitį išlydėjo į Vilnių, J.Pelenytė, paprašiusi motinos pasaugoti dukrą, nuėjo pas R.Komą. Ji žadėjo ten neužtrukti, tik pasakyti, kad išvažiuoja gyventi į Vilnių. Tačiau ilgai negrįžo.

Galiausiai apie 23 val. ją beveik nešte atnešė R.Komas. „Kaip šunį numetė prie durų, pažiūrėjo į mane baltomis akimis ir išėjo“, – pasakojo teisme J.Pelenienė.

Jos teigimu, dukra tuomet ėmė verkti, tačiau kas nutiko, papasakojo tik kitą dieną. Tarsi mažas vaikas atsisėdusi motinai ant kelių, ir prapliupusi raudoti J.Pelenytė papasakojo, kad R.Komas ją tą vakarą visaip žemino. Net einant namo, prie prekybos centro ją ėmė stumdyti, tąsyti. Nors jauna moteris prašė žmonių pagalbos, niekas nesikišo. Parkritusi ant žemės ji net sąmonę buvo praradusi, o R.Komas iš jos tyčiojosi, kad apsimetanti.

J.Pelenytė motinai sakė tvirtai pasiryžusi išvažiuoti į Vilnių ir nutraukti santykius su R.Komu. Kovo 31-ąją ji pasiruošė kelionei – į lagaminą susikrovė būtiniausius savo ir dukrelės daiktus. Vakare jai paskambino R.Komas. Pasakiusi motinai, kad su juo susitiks prie prekybos centro ir grąžins jam paliktus daiktus – pirštines, marškinėlius, J.Pelenytė išėjo. Motina jos prašė niekur neiti – tegul pats ateina tų daiktų pasiimti, tačiau biržietė jos nepaklausė.

Apie 20 val. J.Pelenienė paskambino dukrai, nes ją kamavo bloga nuojauta. Atsiliepusi ši pasakė, kad greit grįš, o rytoj su dukra važiuos į Vilnių. Per šį trumpą pokalbį J.Pelenytė dar pasakė, kad labai mamą mylinti.

Teisiamojo advokato nuomone, tai labai panašu į atsisveikinimo prieš įvykdant savižudybę žodžius. Tačiau J.Pelenienė su tuo nesutiko. Jos teigimu, dukra visuomet su ja būdavo švelni, dažnai sakydavo ją mylinti.

J.Pelenienė sakė netikinti, kad dukra nusižudė. „Dukra neturėjo ginklo. Ji turėjo planų, ruošėsi į kelionę, savo ir dukters daiktus sudėjo. O be to, jei jau būtų nusprendusi žudytis, kam jai reikėjo eiti pas R.Komą, galėjo namie tai padaryti“, – teisme abejojo nukentėjusiąja pripažinta moteris

Apie tai, kad jos dukra nusišovė, pranešė į namus atvažiavusi R.Komo sesuo A.Pakalnytė. Motina nuskubėjo į nelaimės vietą, tačiau ten dirbo pareigūnai ir jos neįleido.

Klausant bylos liudytojų paaiškėjo, kad jau nuo pat J.Pelenytės mirties tyrimo pradžios teisėtvarkos pareigūnai yra padarę klaidų.

Pirmiausia į įvykio vietą 20 val. 19 min. atvyko Biržų greitosios pagalbos ekipažas. Teisme liudijusi felčerė Lolita Alešiūnienė pasakojo, kad nuvykus į iškvietimą Gilučių gatvėje pirmiausia ji pamatė per langą ar duris išlindusį ir rėkiantį R.Komą, raginantį padėti.

„Jis verkė, blaškėsi, reikalavo ką nors daryti. Tačiau aš greitai supratau, kad moteris mirusi“, – prisiminė pamatytą vaizdą medikė. J.Pelenytės kūnas gulėjo namo antrame aukšte, virtuvėje prie krosnelės. Dešinėje kūno pusėje L.Alešiūnienė pamatė gulintį ginklą. R.Komas buvo atsiklaupęs prie kūno, pakėlęs mirusiosios galvą bučiavo.

Išėjusi iš namo, medikė nedelsiant paskambino policijai, sulaukė atvykstant pareigūnų. Kažkuriuo metu viršuje tebebūnantis R.Komas ranka išdaužė lango stiklą. Paplūdusiam krauju vyriškiui felčerė sutvarstė ranką. Ji teigė jokių vaistų ant žaizdos nedėjusi, jos nevaliusi, nes to prašė pareigūnai, dar nepaėmę nuo jo rankų mėginių ekspertizei. „O be to, iš žaizdos smarkiai bėgo kraujas, nebuvo prasmės jos valyti“, – sakė felčerė.

Nors kol atvyksta ekspertai, nieko nusikaltimo vietoje judinti negalima, kartu su kolega iš viešosios policijos į nelaimės vietą atvykęs Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V.Jasevičius pasielgė kitaip. Pamatęs prie mirusiosios kūno šaunamąjį ginklą, jis jį su polietileniniu maišeliu įdėjo į kriminalistų lagaminėlį ir nunešė į policijos automobilį. Vėliau šis pareigūnas tvirtino taip pasielgęs, baimindamasis, kad ginklo nepačiuptų namuose siautėjantis R.Komas.

Tik tuomet, kai į šio įvykio vietą netrukus atvyko Biržų rajono kriminalinės policijos viršininkė Nida Garjonienė, ginklas vėl buvo sugrąžintas prie mirusiosios kūno. Tai padaryti pareikalavo minėta pareigūnė.

„Man atrodo, kad R.Komas bandė slėpti įkalčius, trukdyti tyrimui“, – teisme sakė N.Garjonienė, paprašyta apibūdinti teisiamojo elgesį nelaimės vietoje.

Panašiai teisme kalbėjo ir tą vakarą operatyvinėje grupėje kartu su V.Jasevičiumi dirbęs viešosios policijos tyrėjas Mindaugas Balčiūnas. Jis sakė, kad ne kartą teko dirbti savižudybės vietoje. „Kai tenka dirbti su kitais asmenimis, kurių artimieji nusižudė – elgesys kitoks. R.Komo niekas nekaltino, norėjom jam padėti, o jis elgėsi agresyviai“, – pasakojo M.Balčiūnas.

Pareigūnai R.Komą nupurškė dujomis ir surakino antrankiais, nes vyriškis neklausė jų reikalavimų liautis siautėti ir net bandė juos pulti. Vėliau buvo nustatyta, kad R.Komas smarkiai girtas.

Ekspertizė atskleidė, kad J. Pelenytė prieš mirtį taip pat buvo smarkiai apgirtusi. Jos kraujyje rasta 2,22 promilės alkoholio. Tačiau ekspertų išvados, kad taip apgirsti ji galėjo per 3 val. išgėrusi apie du butelius vyno, nustebino mirusiosios motiną. „Ji juk svėrė vos 46 kilogramus – kiek jai tereikėjo, kad tokį girtumą pasiektų“, – sakė J.Pelenienė, patvirtinusi, kad dukra išgerdavo nedažnai. Tyrimą iš pradžių nutraukė

Taip pat teisme liudijusi biržietė tyrėja Ramunė Grubinskaitė sakė, kad ir atsidūręs Biržų policijos komisariate R.Komas elgėsi isteriškai. Jai reikėjo nuimti galimus šūvio pėdsakus nuo šio vyriškio rankų pirštų, galvos, drabužių. „Jis verkė, pasakojo apie savo santykius su Jolita. Nuimant šūvio pėdsakus, jo rankos buvo kruvinos ir sutvarstytos, jis jomis nuolat valėsi ašaras ir braukė per plaukus“, – pasakojo teisme tyrėja.

Nors ne vienas teisme apklaustas liudytojas minėjo matęs, kad durys iš koridoriaus į virtuvę buvo šviežiai išlaužtos, ant grindų mėtėsi jų rankena, tai įvykio apžiūros protokole nelaimės naktį nebuvo užfiksuota. Durys įdėmiau buvo apžiūrėtos tik po kelių mėnesių – rugsėjo pradžioje atliktos įvykio vietos apžiūros metu.

Iš naujo apžiūra buvo atliekama todėl, kad buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl J.Pelenytės mirties. Iš pradžių jis buvo nutrauktas motyvuojant, kad jauna moteris nusižudė pati. J.Pelenienei tokį sprendimą apskundus, tyrimas buvo atnaujintas, jį perėmė Panevėžio teisėtvarkos pareigūnai. Atlikus ikiteisminį tyrimą, ši byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Jei R.Komas būtų pripažintas kaltu dėl tyčinės žmogžudystės, jam gresia nuo 8 iki 20 metų nelaisvės ar įkalinimas iki gyvos galvos. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas rugsėjo pabaigoje.