Ketvirtadienio laidoje „Lietuva tiesiogiai“ dalyvavo pats Mindaugas Žalimas bei nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė.
- Pone Žalimai, šiandien teisme liudijo Jūsų gyvenimo draugė Laura Žiliūtė. Kiek laiko ji buvo pažįstama su teisiamaisiais R.Ivanausku ir E.Barauskaite?
- Iki garsiųjų žudynių gal metus laiko.
- Dažnai tekdavo bendrauti poromis?
- Taip, tekdavo. Draugiški santykiai.
- Jūsų draugė pasakojo, kad vieną vakarą R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė apsilankė netikėtai. Su R.Ivanausku dingote 8 valandoms, tai suprantu, kad ne batų ėjote pirkti.
- Važiavom su R.Ivanausku ir D.Kedžiu į Vilniaus priemiestį, miškus, kur man pasiūlė vaidmenį žudynėse.
- Kai R.Ivanauskas pas Jus atvyko, žinojote, kad yra toks planas?
- Nieko nežinojau. Kilo mintis tik tada, kai paprašė, kad palikčiau telefono aparatus namie. Neįsivaizdavau, kad tai gali būti žudynės.
- O tai, kad Jūsų laukė D.Kedys irgi nežinojot?
- Mačiau kaip atvažiavo, kad laukia automobilyje.
- Bet jis neužėjo?
- Ne.
- Ir ką išgirdote? Koks buvo tas planas?
- Planas buvo toks, kad Vilniaus priemiesty R.Ivanauskas pradžioj garantuoja D.Kedžiui, kad aš patikimas žmogus ir padėsiu vykdyti visa tai. O tada D.Kedys atskleidžia visą planą. Ir po to sutarta suma už mano vaidmenį.
- Pirmą kartą išgirdote apie šiuos planus?
- Apie žudynes pirmą. O apie neva tvirkinamą vaiką buvau girdėjęs, bet nesureikšminau.
- Jūsų draugė sakė, kad apie pedofiliją sužinojo kiek vėliau. Negi jai nepasakojot?
- Nebendraujam mes tokiom temom, kas liečia mano draugus. Tiek R.Ivanauskas, tiek D.Kedys nebuvo iš gražaus kontingento, tai nepasakoju, apie ką su jais bendrauju.
- Tame sąraše, kurį Jums pateikė D.Kedys, buvo išvardinti žmonės, kuriuos ruošėsi nužudyti. Kaip sureagavote?
- Sunkiai. Niekada gyvenime nesu nieko nužudęs ir nesiruošiu. O čia ateina pas tave kaip pas samdomą žudiką, paprašo paslaugos už atitinkamą mokestį. Sunku sureaguot. Juolab kai stovi miške trise ir matai pas D.Kedį už diržo užkištą pistoletą. Tada sudvejojau, kad jeigu nepritarsiu, taip ir galiu likt tam miške.
- Ir sutikote už pinigus?
- Nebuvo svarbu už ką, svarbu buvo pritart, kad sutinku.
- Kodėl sudvejojote?
- Aš sakau, kad nesu žudikas.
- Tai Jūs tada išsigandote?
- Taip.
- Tame sąraše teisėjas Furmanavičius buvo pirmasis?
- Taip. Jis atsidūrė pirmasis, nes D.Kedys buvo surinkęs daug informacijos apie tų žmonių judėjimą.
- Teisėjo laikas buvo patogiausias?
- Jis į darbą išvykstą apie 7.30-8.30 val. ryto. Pasakė, kad sulauktų, jei pradėtų laukti nuo 7 val. Seserys V.Naruševičienė ir L.Stankūnaitė visą dieną kartu, tai jas rastų namuose. Sunkiausia buvo rast A.Ūsą, jį dar reikėjo išklausinėt, kas tas mistinis pedofilas Aidas.
- Ar tame plane D.Kedys žinojo, kaip elgsis?
- Smulkmenos buvo tokios, kad nužudžius žmogų, įkiša į autobusiuką ir lavonus palieka tarp daugiaaukščių kiemų, kol supus ar kas nors ras.
- O tas mistinis Aidas? Ar D.Kedys žinojo, kas jis?
- Ne, jeigu A.Ūsą reikėjo dėl to kalbint.
- Jūsų draugė sakė, kad Jūs jai atskleidėt, jog D.Kedys ruošiasi nužudyti ne vieną, o kelis teisėjus.
- Buvo šitie keturi asmenys ir penktas mistinis. Po to buvo V.Milinis, S.Velečka. Jie turėjo pykčius, buvo susimušę.
- Ar D.Kedys turėjo rimtų reikalų su Kauno banditais?
- Taip. Ne tik Kauno, bet ir Rusijos. - Viena iš versijų buvo tokia, kad J.Furmanavičius buvo nužudytas dėl to, kad nagrinėjo bylas, susijusias su D.Kedžio nešvariais reikalais. Ar teko ką nors girdėti?
- Neteko. Aš atlikau savo pareigą, bandžiau užkirsti kelią žudynėms, bet daugiau nesidomiu. Gyvenu savo gyvenimą.
- Už pagalbą D.Kedys Jums siūlė milijoną litų. Iš kur pas jį tokios sumos?
- D.Kedys gyrėsi savo milijonais, kad turi kailių verslą. Kažkiek žinojom, kad užsiima vogtų mašinų pargabenimu į Lietuvą.
- Ar E.Barauskaitei ir R.Ivanauskui irgi buvo siūlomas atlygis?
- Nežinau.
- Visuomenėje gali susidaryti įspūdis, kad prabilote, nes negavote pinigų.
- Kai yra vieno ar kelių žmonių gyvybės – neturi reikšmės. Aš nesu dar tiek sugedęs, kad eit žudyt. Galiu bet kokį gyvenimą gyvent, bet niekada nepritarsiu narkotikų prekybai, žmogžudystėms.
- Ar po žudynių bendravote su E.Barauskaite ir R.Ivanausku?
- Taip.
- Ir ką? Žinojot, kad tai įvyko?
- Taip. Man keista, kad dabar E.Barauskaitė teisme bando sumenkinti savo vaidmenį, kad buvo vargšė, užguita šeimoj, o R.Ivanauskas viską valdė. Dalis tiesos yra tame, kad E.Barauskaitė buvo užguita iki nėštumo. R.Ivanauskui vaiko gimimas buvo pirmoje vietoj po Dievo. Sąlygas šeimoj pradėjo diktuoti E.Barauskaitė.
- R.Ivanauskas deklaruoja, kad nuolat serga, ypač teismų metu.
- Turi jis su regėjimu problemų. Vėliau buvo tai, kad Alzhaimeriu serga. Bet prieš tai teismo posėdžiuose jis apie mane tokius dalykus pasakojo, kad, kaip sergantis Alzhaimeriu, turi labai gerą atmintį.
- D.Kedžio motyvai žudyti buvo aiškūs. O ko siekė E.Barauskaitė ir R.Ivanauskas?
- Manau, kad atlygio. Liaudiškai sakant – nusukti tuos pinigus. Bet sunku spręst.
- Bet D.Kedys galėjo pats to nedaryti, o pasamdyti kažką.
- Buvo kalba. Grįždami iš Marijampolės sustojom pakelės kavinėj. Bandžiau atkalbinėt. O R.Ivanauskas buvo tas, kuris sakė, kad jų, žulikų, pasaulyje tokį darbą turi savo rankom padaryti.
- Ponia Uogintiene, šiandien teisme buvo paviešintos konkrečios žudynių detalės. Ar Jus labai sukrėtė?
- Šiandien teko antrą kartą išgyventi didelę netektį . Man teismo salėje buvo nepaprastai sunku išgyventi dar kartą ir matyti, kaip Pakaunės berneliai, jei taip galima pasakyti, planavo atimti iš žmogaus prigimtinę teisę – gyvybę ir orumą.
- Jus labai sukrėtė plano šaltakraujiškumas?
- Planas buvo ruošiamas labai plačiai, su konsultantais. Dabar smagu žiūrėti, kad teismas po truputį žemėlapyje deda taškus ir randa paaiškinimus. Yra viltis, kad nors viena byla turės pabaigą.
- Ar turite paaiškinimą , kodėl Jūsų brolis buvo pirmasis D.Kedžio sąraše?
- Niekam neaišku, kaip jis iš viso atsirado tam sąraše. Problemos, kurias sprendė kelios šeimos, niekaip nelietė mano brolio. N.Venckienės ir A.Venckaus iniciatyva buvo į šitas nesąmones įtrauktas Jonas Furmanavičius.
- Gal tai ir buvo problema, kad Jūsų brolis dirbo su teisėja N.Venckiene?
- Turiu pasakyti, kad mano brolis buvo inteligentiškas, tolerantiškas žmogus. Bet gali būti, kad čia buvo veikla. Kaliniai, išėję į laisvę, nebūna laisvi. Jie dirba tiems, kas juos išleido.
- Jūs, vertindama N.Venckienės veiksmus, sakėte, kad moterys kerštauja iš dėmesio stokos ar pavydo. Ką turėjote omeny?
- Šitą pasakiau iš kart po laidotuvių, kai pas ją įsiveržėm, nes nesutiko mūsų priimti. Kai aš pamačiau, su kokiu įniršiu buvo atliktos žudynės, kai pamačiau tas devynias kulkas į širdį... Sunku pasakyti, ką žmogus turi padaryti, kad jo taip nekęstu.
- Kaltinamieji neigia savo kaltę, be to R.Ivanauskas skundžiasi bloga sveikata. Ar Jus tai įtikina?
- Ne. Byla yra vilkinama. Šiandien po M.Žalimo liudijimo dar daugiau paaiškėjo ta veikla. Jie labai profesionaliai nieko nepripažino, ir kad apie J.Furmanavičių išvis nieko negirdėję.
- M.Žalimas sakė, kad D.Kedys už dalyvavimą žudynėse jam siūlė milijoną. Ar nustebino šita žinia?
- Šiek tiek suabejojau. M.Žalimas, trečią dieną Kaune, galėjo pasiimti taksi ir apvažiuoti. Būtų uždirbęs daugiau ir įspėjęs žmones.
- Jūs abejojate Žalimo sąžiningumu?
- Kol kas negaliu patvirtinti taip arba ne.
- Bet kaip vertinate jo sprendimą prabilti?
- Lyg ir gražus elgesys, jeigu čia niekas daugiau nesislepia.
- Jūsų sesuo kitame teisme teigia, kad D.Kedžiui galėjo talkini Kauno policijos pareigūnai. Turit tokios informacijos?
- Tikslios neturiu, bet televizijos laidose buvo interviu. Klausė, ką darytų, jei sutiktų D.Kedį. Vienas kitas sakė, kad praleistų. Turbūt buvo įvaręs tos baimės.
- Ar Jūs pati, artimieji nesulaukėt grasinimų susidoroti?
- Visko ten buvo. Kažkas stovėjo prie namų, mašinos išvažiuodavo, vėl atvažiuodavo. Bandė šmeižti, bet kai be pagrindo, tai stengiamės nekreipti dėmesio. Mes pasitikim prokuroro ir teismo sprendimais.
- Ar tikite, kad Jūs ir Jūsų mama sulauksite teisingumo ir visuomenė išteisins Jūsų brolį?
- Mes esam įsitikinę, kad padorus žmogus turi sulaukti teisingo įvertinimo. Aš tikiu, kad bus pasakyta visa tiesa. Tikimės pilnos reabilitacijos ir jo darbo įvertinimo. Aš neabejoju, kad pasibaigus byloms jis turi būti apdovanotas po mirties.
