Moteris buvo apklausta baudžiamojoje byloje, kurioje R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė kaltinami padėję D.Kedžiui nužudyti Joną Furmanavičių, Violetą Naruševičienę bei rezgę planus nužudyti Laimutę Stankūnaitę ir Andrių Ūsą.
Pasak L.Žiliūtės, vieną sekmadienio rytą pasigirdęs E.Barauskaitės skambutis ją nustebino. Jos ir M.Žalimo sūnui tuo metu buvo vos porą savaičių, todėl Eglės pareiškimas, kad „mes esame šalia ir tuoj būsime pas jus“, jai buvo netikėtas.
M.Žalimas tuo metu miegojo, todėl ji jį pažadino, o netrukus atvyko ir nelaukti svečiai. Į butą užėjo tik R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė, D.Kedys liko laukti apačioje. „Važiuosime batų“, – pasakė R.Ivanauskas.
Vyrai išvažiavo, o abi moterys liko namuose. R.Ivanauskas su M.Žalimu grįžo tik vėlai vakare, išvykę apie 13 val., grįžo tik apie 23 val.
R.Ivanauskas buvo užėjęs į butą, D.Kedys vėl liko laukti prie automobilio.
Tik išvykus svečiams jai Mindaugas papasakojo, kad D.Kedys kalbėjo, kad esą pedofilai tvirkina jo dukrą ir jis juos planuoja nužudyti, kalbėjo, kad buvo nuvykę į sodo namelį, Marijampolę, minėjo A.Ūso, L.Stankūnaitės, V.Naruševičienės, J.Furmanavičiaus, Kauno Agurkinių gaujos lyderio Sauliaus Velečkos pavardes.
„Bet manau, kad jis tik įpykęs ir „apsinešęs“, todėl taip kalba“, – tąkart nuramino ją M.Žalimas.
Kad D.Kedžio ketinimai rimti, ir M.Žalimas, ir L.Žiliūtė patikėjo rugsėjo viduryje, kai M.Žalimas buvo iškviestas į Kauną pas E.Barauskaitę paimti D.Kedžio daiktų.
Paėmęs ir palikęs juos sodo namelyje, kuriame po žmogžudysčių turėjo slėptis D.Kedys, M.Žalimas pasitaręs su drauge nutarė kreiptis į Policijos departamentą ir papasakoti, kas jam žinoma apie garliaviškio planus.
Kas buvo iš R.Ivanausko namų paimtuose krepšiuose, L.Žiliūtė sužinojo tik vėliau, jau po 2009 metų spalio 5-osios žmogžudysčių. „Juose buvo patalynė, drabužių, degtinės butelių, kompaktinių plokštelių, higienos reikmenų“, – teisme vardijo liudytoja.
Rugsėjo viduryje M.Žalimas nuvyko pas policijos generalinio komisaro pavaduotoją Algirdą Stončaitį. Į Policijos departamentą jis taip pat ėjo ir žmogžudysčių išvakarėse.
Pasak A.Žiliūtės, po žmogžudysčių Policijos departamento pareigūnai jam griežtai nurodė nebendrauti su jokiais kitais pareigūnais, o jei kartais jį į apklausą išsikviestų kauniečiai, kad jis apie tai informuotų juos.
„Tada jis man davė lapelį, ant kurių buvo užrašyti jų telefono numeriai, ir liepė saugoti“, – kalbėjo liudytoja.
Tylėti jam buvo liepta ir toliau, po to, kai M.Žalimas įsivėlė į nemalonią istoriją su sumuštu baltarusiu.
M.Žalimas R.Ivanauską laikė draugu
Ketvirtadienį taip pat nuspręsta išklausyti pagrindinio liudytojo M.Žalimo parodymus.
Su R.Ivanausku jis susipažino 2004 metų pabaigoje arba 2005 metų pradžioje. Dar po metu R.Ivanauskas jį supažindindavo su D.Kedžiu.
„Galėjau pavadinti jį savo draugu“, – apie R.Ivanauską sakė M.Žalimas.
2009 metų rugsėjo pirmą savaitę pas M.Žalimą į svečius atvyko R.Ivanauskas, E.Barauskaitė ir D.Kedys. „Palik telefonus namuose“, – paliepė jam R.Ivanauskas prieš vyrams išvykstant į miestą tariamai pirkti batų. Vyrai išvažiavo. Pakeliui jam R.Ivanauskas pasakė, kad jis juo pasitiki, todėl turės padėti D.Kedžiui sprendžiant savo reikalus – žudant tariamus pedofilus.
Pagal žudikų planus M.Žalimas turėjo paimti D.Kedį iš Marijampolės ir atvešti į Vilnių bei surasti jam sostinėje gyvenamąjį plotą, kuriame jis galėtų saugiai pasislėpti.
Kadangi M.Žalimo draugas Tomas buvo išvykęs dirbti į Švediją, Mindaugas pasiūlė jam apsigyventi sodo namelyje Pavilnyje, nuo kurio turėjo raktus.
Visi trys nuvažiavo apžiūrėjo namelį, po to nuvyko į Marijampolę ieškoti vietos, kurioje M.Žalimas turės laukti D.Kedžio. Grįžtant jie taip pat sustojo miške, kur D.Kedys išbandė ginklą ir neperšaunamas liemenes.
Po savaitės ar dviejų M.Žalimui liepta atvykti į Kauną paimti D.Kedžio daiktų. R.Ivanauskas tada gydėsi ligoninėje po akių operacijos, tad krepšius jam perdavė E.Barauskaitė.
Supratęs, kad D.Kedžio kalbos nėra tuščios, jis kreipėsi į Policijos departamentą.
Paskutinį kartą R.Ivanauską ir D.Kedį jis matė likus porai dienų iki žudynių. D.Kedys pareiškė, kad žudys pirmadienį, nes gavo šaukimą atvykti į apkausą Policijos departamente ir ten jį gali suimti.
Buvo sutarta, kad spalio 5 d. D.Kedys jam paskambins ir pasakys kada atvažiuoti į Marijampolę, tačiau jo skambučio jis nesulaukė nei pirmadienį, nei vėliau.
Dar rugsėjo viduryje M.Žalimas kreipėsi į Policijos departamentą ir papasakojo apie D.Kedžio planus. Su dabar teisiamais pareigūnais iki žmogžudysčių vyras bendravo porą kartų, pirmąją savaitę po nužudymų – kasdien.
Pareigūnai ne tik itin aktyviai ieškojo D.Kedžio, bet ir mokė M.Žalimą kaip jam bendrauti su R.Ivanausku. „Aš buvau instruktuojamas kaip elgtis su R.Ivanausku, man buvo liepiama nelikti su juo dviese nuošalesnėse vietose“, – kalbėjo liudytojas.
D.Kedys gyrėsi dideliais turtais
Pasak M.Žalimo, D.Kedys jam gyrėsi, kad yra gerai apsiginklavęs ir turi daug pinigų. Jis minėjo turįs šešis milijonus litų, vieną jų pažadėjo M.Žalimui, jei šis padės jam nužudyti L.Stankūnaitę, A.Ūsą, J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, S.Velečką bei tuometinį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį.
Milijoną D.Kedys žadėjo perduoti per R.Ivanauską.
M.Žalimas neigia E.Barauskaitės tvirtinimus esą ji namuose buvo labai užspausta, neturėjo jokių teisių, negalėjo pasakyti savo nuomonės.
„Ji sėdėdavo ir dalyvaudavo visuose pokalbiuose, pati išsakydavo savo nuomonę“, – sakė M.Žalimas.
Vienas iš tokių pokalbių, kuriame aktyviai dalyvavo ir E.Barauskaitė įvyko penktadienį, likus porai dienų iki žmožudysčių R.Ivanausko namuose.
Būtent tada D.Kedys draugams pasakojo, ką žudys ir kaip žudys.
„Pirmas turėjo būti teisėjas J.Furmanavičius, jis prieš tai buvo sekamas, todėl D.Kedys žinojo, kada jis išvyksta iš namų.
Nušautą teisėją buvo planuota įmesti į autobusiuką. Po to turėjo būti nužudytos seserys, vėliau A.Ūsas. Jį prieš nužudant planuota kankinti“, – pasakojo M.Žalimas.
Dėl teisiamųjų advokatų užimtumo teismo posėdžio ketvirtadienį toliau tęsti neįmanoma, todėl ir M.Žalimo apklausa buvo nutraukta. Ją planuojama baigti rytoj.
