Esą atvykti jiems laiku į Vilnių sutrukdė netikėtai sugedęs automobilis.
Penktadienį teisme toliau tęsiama pagrindinio liudytojo Mindaugo Žalimo apklausa.
Siūlė paskolinti peruką
M.Žalimas paneigė R.Ivanausko pasakojimą, kad 2009 metų rugsėjo pradžioje kartu su D.Kedžiu ir savo sugyventine į sostinę atvykęs R.Ivanauskas ne tik buvo girtas, bet ir toliau gėrė visą dieną.
Liudytojas sako, kad R.Ivanauskas tą dieną išgėrė tik kartą – sustojus kavinėje pavalgyti nusipirko 80 gramų.
M.Žalimas neigia ir tai, kad tą dieną jis bendravo su draugu, vardu Tomas.
„Jis yra matęs mano draugą Tomą Putelį, kuris buvo palikęs raktus nuo sodo namelio, bet tą dieną, kai važinėjome su D.Kedžiu ir R.Ivanausku, jo net Lietuvoje nebuvo, jis buvo išvykęs į Švediją“, – kalbėjo liudytojas.
M.Žalimas taip pat teigia, kad E.Barauskaitė buvo aktyvi žmogžudysčių organizatorė. Ji ne tik sakė, kad jis turės padėti Neringai Venckienei, bet ir aiškino, kaip D.Kedžiui geriau užsimaskuoti, kad jo niekas nepažintų.
E.Barauskaitė, pasak liudytojo, D.Kedžiui pasiūlė žudynių metu dėvėti peruką, sakė, kad ji pati vieną turi, todėl paskolins.
Liudytojas neatmeta galimybės, kad ginklas, iš kurio buvo nušauti Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, gali būti R.Ivanausko. Jis pas jį namie, ant spintelės, ne kartą matė dujinį pistoletą, kuris buvo perdirbtas šaudyti koviniais šoviniais, po žmogžudysčių šis ginklas iš R.Ivanausko namų dingo.
Dar vieną ginklą jis yra matęs pas D.Kedį. Jis iš jo šaudė miške, tikrindamas neperšaunamos liemenės patikimumą.
Paklaustas, ar tikėjo, kad už pagalbą žudant D.Kedys jam tikrai sumokės žadėtą milijoną, M.Žalimas atsakė nei tikėjęs, nei netikėjęs. Kadangi jo, D.Kedžio ir R.Ivanausko pokalbis vyko pamiškėje, už D.Kedžio diržo jis matė užkištą pistoletą, tada jo vienintelė mintis buvo išlikti gyvam.
„Aš sutikau, nes pamiškėje buvom trise, svarbu buvo sutikti ir kuo greičiau iš ten išeiti. Sunku pasakyti, ar jis turėjo tą milijoną, bet sprendžiant iš to, kaip žmogus gyveno, turėjo jis tų pinigų“, – liudijo M.Žalimas.
Apie tai, kad D.Kedys turėjo granatų ir trotilo, jis taip pat sužinojo iš R.Ivanausko. Pastarasis jam tai pasakė likus porai dienų iki suplanuotų žmogžudysčių.
Kodėl D.Kedys jam nepaskambino žudynių dieną, liudytojas nežino, tačiau teigia, kad su policijos ieškomu nusikaltėliu jam teko bendrauti R.Ivanausko namuose. Praėjus maždaug mėnesiui po žmogžudysčių, jis atvažiavo pas R.Ivanauską ir E.Barauskaitę į svečius. Tada E.Barauskaitė per „Skype“ programą bendravo su D.Kedžiu. „D.Kedys buvo išsidrėbęs ant lovos, plaukai buvo šiek tiek ataugę“, – kalbėjo M.Žalimas.
Taikinių sąrašą papildė
Pasak M.Žalimo, D.Kedys jam išvardino visų žmonių, kuriuos planuoja nužudyti, pavardes. Pirma minėjo tik keturis žmones bei mistinį Aidą, vėliau pasakė dar dvi – Sauliaus Velečkos, pravarde Agurkas, ir Alberto Milinio.
„A,Ūsą jis ruošėsi kankinti ir tik po to nužudyti, nes esą jis tik vienas žinojo Aidą, jauną verslininką, šviesiaplaukį, nei J.Furmanavičius, nei kažkas kitas jo nežinojo“, – liudijo M.Žalimas.
S.Velečką jis planavo dėl kažkokių verslo reikalų, o A.Milinį dėl to, kad jis palaiko J.Furmanavičių ir kitus pedofilus, kurių esą Kauno apygardos teisme yra ne vienas.
Ketvirtadienį M.Žalimas pasakojo, kad su R.Ivanausku jis susipažino dar tuo metu, kai jis atliko bausmę ir bendravo su juo telefonu. Savo akimis jį išvydo tik sugrįžęs iš įkalinimo vietos.
„Niekaip nesupratau, kaip mes su tavimi susipažinome“, – penktadienį M.Žalimo paklausė R.Ivanauskas.
„Nenoriu čia minėti žmonių pavardžių. Gal prisimink su kuo bendravai, kas tada organizavo narkotikų teikimą į koloniją ir kas tiekė“, – atsakė M.Žalimas.
Jis paminėjo Letuko pavardę, tačiau R.Ivanauskas tik pradėjo traukyti pečiais, esą jam ši pavardė nežinoma. „Jau net geriausių draugų atsisako“, – replikavo M.Žalimas.
R.Ivanauskas taip pat nesuprato, kokį ginklą pas jį galėjo matyti M.Žalimas. „Tas kurį laikei virš kriauklės“, – atšovė liudytojas ir pareiškė, kad nors dabar R.Ivanauskas bando vaidinti ligonį, vaikšto drebindamas rankas, tačiau iš tiesų jis nėra toks ligonis, kokiu bando apsimesti. „Tu taikliai šaudai“, – sakė liudytojas.
Pasak M.Žalimo R.Ivanauskas jam pats yra sakęs, kad viena akim mato blogai, todėl darėsi operaciją, o kita mato gerai: „Jis už trijų metrų duonos trupinį pamatydavo“.
„Nebuvo jis neregys, pats išeidavo į gatvę, pats susistabdydavo maršrutinį autobusą, nuvažiuodavo į darbą“, – kalbėjo M.Žalimas. Pasak liudytojo, R.Ivanauskas anksčiau nenešiojo net akinių, juos įsigijo tik vaikui gimus, kaip apsauga, kad vaikas, kai jį laiko ant rankų, netrenktų jam netyčia į akį.
Pasak M.Žalimo, R.Ivanauskas jam ne kartą gyrėsi, kad jo sesuo Janina Visockienė dirba medicinos įstaigoje, todėl suorganizuodavo jam visas reikalingas pažymas. Ji taip pat yra parūpinusi D.Kedžiui receptus raminantiems vaistams, kuriuos D.Kedys vartojo prieš žmogžudystes.
„Aš nesiruošiau dalyvauti visame šitame. Aš tik tą dieną pritariau, vienam žulikui, kitam žulikui“, – kalbėjo M.Žalimas.
„Kodėl D.Kedys atsisakė jūsų pagalbos darant šitą nusikaltimą kaip šaulio?“, – klausinėjo teisiamųjų advokatai?
„Todėl, kad mums važiuojant iš Marijampolės buvo paskaičiuota, kad tai užims labai daug laiko. Tada R.Ivanauskas paklausė, D.Kedžio, ar tu susitvarkysi vienas. Taip, atsakė D.Kedys“, – sakė liudytojas.
M.Žalimas teigė, kad D.Kedys buvo numatęs kitą bendrininką – neseniai mirusį Albertą Žilių iš Juodkrantės, tačiau šis išsigandęs pabėgo. „Apie kažkokį kitą bendrininką kalbėta nebuvo“, – teigė jis.
Pasak M.Žalimo, tie žmonės, su kuriais bendraudavo R.Ivanauskas save priskirdavo Daktarų nusikalstamai grupuotei. Henriko Daktaro gaujos nariu save vadino ir pats R.Ivanauskas.
Teismas posėdį tęs gruodžio 11 d. Į posėdį vėl bus kviečiamas M.Žalimas.
