Teisme įstrigusi žiauriai nužudytos medikės byla nepajuda iš vietos

Grąžinta prokuratūrai trūkumams pašalinti ši byla šiandien vėl buvo atversta ir atidėta, nes nukentėjusieji pareikalavo nušalinti vieną kolegijos teisėją – ankstesniųjų procesinių sprendimų dalyvį.

Klaipėdos miesto ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamente slaugytoja dirbusi 33 metų I.Žitkevičienė buvo smarkiai sumušta savo bute ir mirė nuo sunkių sužalojimų. Po dvejų metų Britanijoje buvo sulaikytas įtariamasis – 32 metų klaipėdietis Edmundas Montvydas, jam pateikti kaltinimai dėl tyčinio nužudymo. Nutvertas dar vienas nusikaltimo vietoje buvę vyras – į moters butą E.Montvydą atsivedęs jo draugas, keturis kartus teistas 36 metų Virginijus Valius.

V.Valius tvirtino tik stebėjęs, kaip draugas bute talžė moterį, kurios anksčiau nepažinojęs.

Suimti vyrai iš pradžių vertė kaltę vienas kitam. Vėliau E.Montvydas pakeitė savo pirminius parodymus – pareiškė apkalbėjęs V.Valių, bet nepaaiškino, kas privertė meluoti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šią bylą nagrinėjo dvejus metus.

Išklausė visų proceso dalyvių parodymus ir konstatavo, jog šiurpios žmogžudystės gijos nebuvo iki galo iškedentos.

Toks bylos posūkis nudžiugino I.Žitkevičienės artimuosius, siekiančius, kad E.Montvydui ir jo sėbrui V.Valiui būtų skirta griežčiausia bausmė -- įkalinimas iki gyvos galvos.

Ne vien tiktai prieštaringos kaltinamųjų kalbos, bet ir nusikaltimo tyrėjų išvados teismui sukėlė abejonių. Byla grąžinta Klaipėdos apygardos prokuratūrai trūkumams pašalinti, bet V.Valiaus advokatas tokį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui.

Apeliacinis teismas nusprendė, kad nusikaltimo aplinkybės ištirtos tinkamai, nėra jokio pagrindo papildomų kaltinimų dėl bendrininkavimo nužudant I.Žitkevičienę reikšti ir V.Valiui.

Tačiau kitos sudėties Klaipėdos apygardos teismo kolegija atgal grąžintos bylos neatvertė - paaiškėjo, jog vienas teisėjų Dalius Jocius anksčiau nagrinėjo skundą dėl E.Montvydui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – panaikinimo.

Tąkart E.Montvydui nepavyko ištrūkti į laisvę. Pagal Europos Sąjungos arešto orderį Londone sulaikytas ir į Lietuvą etapuotas įtariamasis vėl galėjo pasprukti, todėl D.Jocius paliko galioti ankstesnįjį teismo sprendimą dėl E.Montvydo suėmimo, kuris vėliau ne kartą buvo pratęstas. Tačiau nužudytosios artimieji sunerimo – prašė nušalinti D.Jocių baimindamiesi dėl naujosios teismo kolegijos sprendimų teisėtumo.

Šiandien posėdžiavusios Klaipėdos apygardos teismo kolegijos pirmininkė Violeta Miliuvienė patenkino tokį nukentėjusiųjų prašymą – nušalino D.Jocių. Turbūt jis ir pats buvo pamiršęs ikiteisminio tyrimo metu priimtą E.Montvydui nepalankų procesinį sprendimą. Tokiais atvejais teisėjai vėliau privalo nusišalinti nuo tų pačių bylų nugrinėjimo.

I.Žitkevičienės brolis Genadijus Solovjovas neslepia ketinimų nušalinti dar vieną teisminio proceso dalyvį – valstybės kaltinimą reiškiantį Klaipėdos apygardos prokurorą Jurijų Petuchovą: „Neištyręs visų nužudymo aplinkybių šis prokuroras netinkamai kvalifikavo kaltinamųjų E.Montvydo ir V.Valiaus veiksmus. Jie abu praliejo mano sesers kraują. Kodėl kaltinimai dėl žmogžudystės pateikti tik E.Montvydui?

Nužudytos medikės tėvas klaipėdietis Grigorijus Solovjovas irgi netiki, kad dukters bute buvęs V.Valius tik žiūrėjo, kaip E.Montvydas ją žudo: „Man abu jie – krauju susitepę kankintojai ir žmogžudžiai. Vienas ją smaugė, kad nesipriešintų, o kitas – talžė kaip bokso kriaušę“.

Nukentėjusieji įsitikinę, kad žudikai susitarė, ką kalbės teisme, jeigu bus sučiupti: „Jie viską numatė – kam abiem sėdėti už grotų dėl nužudymo? Vienas, sutikęs prisiimti didesnę kaltę, keliaus už grotų, o kitas jį šers kalėjime, rašinės apeliacijas teismas. Bet taip nebus - abu gaus tai, ko nusipelnė“, – kalbėjo I.Žitkevičienės brolis.

Tragedija viename Klaipėdos daugiabutyje įvyko 2008 metų liepos 2-osios naktį. Jos Išvakarėse E.Montvydas svečiavosi pas V.Valių, su kuriuo jį siejo kažkokie bendri reikalai. Vyrai namuose gurkšnojo alkoholį.

Jie pasakojo, kad tuo metu I.Žitkevičienė į V.Valiaus mobilųjį telefoną neva atsiuntusi viliojančią SMS žinutę su savo nuotrauka.

Dar po kelių skambučių V.Valius pasiūlė E.Montvydui važiuoti pas pažįstamą moterį, išlydėjusią savo sutuoktinį į Palangos oro uostą.

Bendradarbių teigimu, Inga buvo jautri, dėmesinga, pasirengusi visiems padėti. Tėvo žiniomis, skolindavo pinigų V.Valiui ir jo sugyventinei.

„Mes bendravome su Inga apie metus, ji turėjo daug vyrų, aš su ja nesipykau, vienas kitam nebuvome įsipareigoję“, – sakė V.Valius.

Teisiamasis negalėjo paaiškinti, kodėl atsivedęs E.Montvydą į draugės butą jam leido net keturias valandas mušti ir niekinti moterį.

E.Montvydas prisiminė, kad jam išeinant iš buto šeimininkė dar buvo gyva: „Gulėjo prieškambaryje alkūnėmis atsirėmusi į grindis“.

V.Valius teigė norėjęs kviesti greitąją pagalbą, bet moteris esą pasakiusi, kad jai nieko nereikia, nes pati yra medikė.

Susėdusi virtuvėje trijulė esą ramiai gurkšnojo viskį ir šampaną. Pirmasis konfliktas, pasak E.Montvydo, kilo po pusvalandžio, kai buto šeimininkė jam netyčia apipylė kelnes.

Dėl to įsiutęs svečias moteriai ranka šėrė per veidą ir prakirto antakį. Ir vienas, ir kitas ėmė daužyti taureles į sieną ir stalą. Po to susitaikęs su šeimininke E.Montvydas nuėjo parūkyti į balkoną.

„Ji supyko, kad ant grindų nukračiau pelenus. Eidama iš balkono pamanė, kad aš jai pakišau koją, užsimojo. Aš jai trinktelėjau, o paskui mes vėl susitaikėmė“, – teisme kaip darželinukas lemeno E.Montvydas.

Varomas iš buto smurtautojas norėjęs susirinkti daiktus, bet šeimininkė, pasak jo, vėl užsiplieskė: „Ėmė mane žeminti, spardyti. Tada čiupau vazą ir paleidau į jos pusę. Kliuvo į galvą – ji vėl nuvirto“.

V.Valius teigė žiūrėjęs televizorių, o po to – prigulęs ant sofos.

Ar galima tikėti tokiomis kaltinamųjų kalbomis, nuspręs teisėjai.

Sumušęs šeimininkę E.Montvydas paskubėjo dingti iš buto – vienomis trumpikėmis išbėgo į lauką, kur draugas jam turėjo atnešti maišelį su drabužiais. Bet išsigandęs V.Valius nuskuodė savais keliais.

Tada smurtautojas sustabdė taksi ir nuvažiavo pas pažįstamą. Po to - spruko į Didžiąją Britaniją, kur buvo suimtas tik po dvejų metų. E.Montvydas teigė nuo tyrėjų nesislapstęs, pats savanoriškai atvykęs į Londono policiją, kai tik buvo pakviestas. V.Valius gyrėsi padėjęs surasti E.Montvydą – nurodė, kad draugas gali slapstytis užsienyje.

Bėglio pėdsakus aptikęs į Didžiąją Britaniją dažnai važinėjantis nužudytosios brolis G.Solovjovas piktinosi uostamiesčio teisėsauga: „Jie man visą laiką aiškino, kad kontaktuoja su Interpolu. Tačiau E.Montvydas buvo sulaikytas tik tada, kai pats nurodžiau Londono policijai jo tikslų adresą. Už tai iš britų gavau oficialią padėką“.

Įžengę į I.Žitkevičienės butą uostamiečio kriminalistai pašiurpo – ant grindų gulėjo pusnuogė mirtinai sumušta šeimininkė. Jos kūnas buvo apdėliotas vaisių skiltelėmis, kitokiais užkandžiais.

„Tikrai nedėliojau jokių natiumortų – jeigu iš nužudytosios taip pasityčiota, tai galėjo padaryti koks nors kitas tą naktį moters bute apsilankęs ir ją mirtinai sužalojęs žmogus“, – tikino E.Montvydas.

Byloje yra duomenų, kad I.Žitkevičienė ir jos svečiai tą naktį telefonu kalbėję su kitu vyriškiu. Jis ir V.Valius vienas kitą įžeidinėjo.

Su nusikalstamomis grupuotėmis siejamas V.Valius tvirtina buvęs tik stebėtojas, netgi mėginęs ginti moterį nuo E.Montvydo išpuolių.

Sumušta medikė mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Aukai į galvą ir kaklą buvo smogta 13 kartų. Dar 20 smūgių pėdsakų aptikta ant kitų jos kūno dalių. Žudikai savo auką talžė kumščiais, spardė kojomis.

Daugiabučio kaimynai tą naktį girdėję triukšmą laiptinėje, paryčiais ten radę sudaužytą gėlių vazoną. I.Žitkevičienės artimieji bute pasigedo kai kurių daiktų, pinigų. Pasak jų, išnešta 800 litų ir 3000 eurų.

Vagyste kaltinamas V.Valius nežino, kur dingo medikės bute buvę pinigai, vaizdo kamera, DVD grotuvai, fotoaparatas, odinė rankinė su dokumentais, kitokie vertingi daiktai, kurių vertė siekia 9400 litų.

„Ar tie daiktai iš tikrųjų buvo tame bute, kas juos matė, čiupinėjo“, - ikiteisminio tyrimo išvadomis abejojo V.Valius.

I.Žitkevičienės artimieji prašo E.Montvydą ir V.Valių nuteisti už itin cinišką ir žiaurų smurtinį nusikaltimą – gyvybės atėmimą kankinant žmogų ir ar kitaip tyčia jį žalojant.

Teisiamieji piktinasi, kad nužudytosios giminaičiai tiktai po dvejų metų panoro keisti kaltinimą.

„Buvo laiko viską pasverti ir reikšti kaltinimus. Kodėl jie tik dabar atsibudo?“, – stebėjosi E.Montvydas.