Tuometė Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė, anot vakar teisme Vilniuje toliau liudijusio M.Žalimo, ne tik kurstė brolį įvykdyti nusikaltimus, bet ir patarė jam, kada prie namų patykoti jos kolegos teisėjo Jono Furmanavičiaus. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kada šiam teisėjui pirmas posėdis, ji sužinojo pasižiūrėjusi teismo tvarkaraščius.
Kad reikia nužudyti ne tik pedofilija apkaltintą J.Furmanavičių, bet ir tuometį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį, esą taip pat nurodė N.Venckienė.
D.Kedys jo bendrininku turėjusiam tapti M.Žalimui aiškino, kad N.Venckienė sakė, jog A.Milinis gina J.Furmanavičių ir kitus pedofilus, kurių teisme yra ne vienas.
„D.Kedys kalbėjo, kad Neringa kreipėsi į A.Milinį dėl kažkokių kratų, susijusių su J.Furmanavičiumi, bet jis tam nepritarė.
D.Kedys dar sakė, kad žino, jog teismo pirmininkas važinėja automobiliu „Audi A8“ , gyvena netoli oro uosto Karmėlavoje“, – kalbėjo M.Žalimas, antrą dieną iš eilės apklausiamas Raimondo Ivanausko ir jo buvusios sugyventinės Eglės Barauskaitės byloje.
Aktyvūs pagalbininkai
M.Žalimo teigimu, tiek R.Ivanauskas, tiek E.Barauskaitė ne tik kurstė D.Kedį žudyti jam ir jo seseriai neįtikusius žmones, bet ir abu aktyviai dalyvavo rengiantis pasikėsinti į mažiausiai šešis žmones.
„R.Ivanauskas man iškart pasakė: „Aš už tave garantavau, tu padėsi D.Kedžiui“, – pirmąsias kalbas apie planuojamus nusikaltimus prisiminė M.Žalimas.
Iš pradžių buvo nuspręsta, kad M.Žalimas padės D.Kedžiui šaudyti į žmones, tačiau po to R.Ivanauskas pareiškė, kad planus reikia keisti.
Mat po žudynių teisėsaugininkai puls ieškoti žudikų, todėl abu vyrai nespės suvažinėti iki Marijampolės, ten palikti automobilio ir saugiai sugrįžti į Vilnių.
„Susitvarkysi vienas?“ – tada esą D.Kedžio paklausė R.Ivanauskas. Šiam atsakius teigiamai, nutarta, kad M.Žalimas lauks Vilniuje, o paskambinus D.Kedžiui nuvažiuos jo paimti į Marijampolę.
„R.Ivanauskas planavo žmogžudystes. Ką R.Ivanauskas pasakydavo, tą D.Kedys darydavo“, – sakė M.Žalimas.
Žadėjo paskolinti peruką
Namuose su M.Žalimo drauge likusi E.Barauskaitė nieko nežinojo apie pasikeitusius sąmokslininkų planus. Todėl, kai M.Žalimas nusileido į požeminį garažą jų išlydėti, ji lyg niekur nieko pakartojo: „Minde, matai, kas dedasi. Turėsi padėti Neringai.“
O ir vėlesniuose pokalbiuose, pasak M.Žalimo, E.Barauskaitė buvo aktyvi pagalbininkė – patarė, kad žudyti D.Kedys turi eiti ant galvos užsidėjęs peruką.
„Ji sakė, kad vieną peruką turi pati, todėl jam paskolins“, – kalbėjo liudytojas.
„Niekada aš neturėjau jokio peruko“, – gynėsi E.Barauskaitė.
Aiškėja ginklo paslaptis?
M.Žalimas teigė ginklų matęs ir pas D.Kedį, ir pas R.Ivanauską.
D.Kedys turėjo „Beretta“ su duslintuvu, o R.Ivanauskas – dujinį pistoletą, perdirbtą šaudyti koviniais šoviniais.
„Beretta“ galingumą D.Kedys išbandė visiems trims važiuojant iš Marijampolės. Sustojus miške jis iš šio ginklo iššovė į neperšaunamąją liemenę.
2009 metų spalio 5-ąją šis ginklas buvo surastas prie Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės namų, įkritęs arba įmestas į plyšį, esantį tarp laiptų ir sienos. Iš jo iššauta nebuvo.
J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė nužudyti iš dujinio pistoleto, perdirbto į kovinį. Ar tai buvo tas pats ginklas, kurį M.Žalimas matė R.Ivanausko namuose, neaišku.
Nors, kaip teigia M.Žalimas, po žmogžudysčių ginklas dingo, pats teisiamasis neigė jį turėjęs. Apie kokį ginklą kalbama, R.Ivanauskas vakar paklausė M.Žalimo.
„Tas, kurį laikei virš kriauklės“, – atšovė liudytojas ir pareiškė, kad nors dabar R.Ivanauskas bando vaidinti ligonį, vaikšto drebančiomis rankomis, iš tiesų jis nėra toks, kokiu bando apsimesti.
„Tu taikliai šaudai“, – sakė liudytojas.
Nusikalstamo pasaulio aidai
R.Ivanauskas vakar teigė nesuprantąs ne tik M.Žalimo kalbų apie ginklą, bet ir jo ketvirtadienį papasakotų jų pažinties aplinkybių.
M.Žalimas teigė, kad su R.Ivanausku susipažino atlikdamas bausmę ir ilgą laiką bendravo tik telefonu.
„Nenoriu čia minėti žmonių pavardžių. Gal prisimink, su kuo bendravai, kas tada organizavo narkotikų tiekimą į koloniją“, – atsakė M.Žalimas.
Paminėjus Letuko pavardę, R.Ivanauskas pradėjo traukyti pečiais, esą jam ši pavardė nežinoma.
„Jau net geriausių draugų išsižada“, – replikavo M.Žalimas.
Vėliau jis paaiškino, kad laisvėje buvęs Letukas ir dar keli asmenys organizavo narkotikų tiekimą į koloniją, bausmes atliekantys nusikaltėliai pasirūpindavo jų pardavimu kalinimo įstaigoje.
Pasak M.Žalimo, šia veikla užsiėmę asmenys prisistatydavo priklausantys Daktarų grupuotei. Henriko Daktaro gaujos nariu save vadino ir R.Ivanauskas.
Paneigė teisiamųjų versijas
Vakar M.Žalimas paneigė ne vieną teisiamųjų pateiktą versiją. Jis teigė, kad 2009 metų rugsėjo pradžioje pas jį su savo gyvenimo drauge ir D.Kedžiu atvykęs R.Ivanauskas tikrai nebuvo girtas, kaip teigė pats teisiamasis.
Vyrai į kavinę užsuko tik kartą, praalkę. Tada R.Ivanauskas nusipirko 80, o D.Kedys – 40 gramų alkoholio.
„R.Ivanauskui niekas neįdavė butelio ir automobilyje jis negėrė“, – tvirtino M.Žalimas.
Jis taip pat aiškino, kad tą dieną jo automobilyje taip pat nebuvo jokio žmogaus, vardu Tomas.
R.Ivanauskas pažįsta jo draugą T.Putelį, kuris buvo palikęs sodo namelio raktus, bet tuo metu jo net nebuvo Lietuvoje, jis buvo išvykęs į Švediją.
Ne vienus metus geras R.Ivanausko draugas buvęs vyras teisme tikino, kad R.Ivanausko aklumas yra apsimestinis. Jis jam pats sakė, kad blogai mato viena akimi, todėl jam buvo atlikta operacija, bet vis tiek „pamatydavo duonos trupinį už trijų metrų“.
„Nebuvo jis neregys, pats išeidavo į gatvę, pats susistabdydavo maršrutinį autobusą, nuvažiuodavo į darbą“, – kalbėjo M.Žalimas.
Pasak liudytojo, R.Ivanauskas anksčiau nenešiojo net akinių, juos įsigijo tik gimus vaikui, kad šis netyčia neužgautų pažeistos akies.
M.Žalimo teigimu, R.Ivanauskas jam nekart gyrėsi, kad jo sesuo dirba medicinos įstaigoje, todėl parūpino jam visas reikalingas pažymas, taip pat D.Kedžiui raminamųjų vaistų receptus.
Juos D.Kedys vartojo ir prieš žmogžudystes.
Norėjo likti gyvas
Paklaustas, ar tikėjo, jog už pagalbą žudant D.Kedys jam tikrai sumokės žadėtą milijoną, M.Žalimas atsakė nei tikėjęs, nei netikėjęs.
Kadangi jo, D.Kedžio ir R.Ivanausko pokalbis vyko pamiškėje, jis matė už D.Kedžio diržo užkištą pistoletą, tada vienintelė jo mintis buvo išlikti gyvam.
„Aš sutikau, nes pamiškėje buvome trise, svarbu buvo sutikti ir kuo greičiau iš ten išeiti“, – liudijo M.Žalimas.
Įsitikinęs, kad D.Kedys tikrai žudys žmones, M.Žalimas nuskubėjo į Policijos departamentą.
Tačiau jį išklausę pareigūnai neužkirto kelio žudynėms.
