Agurkinių gaujos byloje suimtas ir skandalingas Kauno verslininkas G.Cegelskis

Tviskantį verslo centrą Kaune, Savanorių prospekte pasistatęs, į ne vieną aferomis dvelkiančią istoriją įsivėlęs šešėliniu milijonieriumi kartais vadinamas, prieštaringai vertinamas kaunietis Gintautas Cegelskis, regis, priėjo liepto galą.

Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Dec 19, 2013, 3:10 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 6:24 PM

Su įtakingais Kauno politikais bei Seimo nariais puotavęs, o taip pat šešėlinio pasaulio atstovais bičiuliavęsis veikėjas sulaikytas nusikalstamos Agurkinių gaujos nusikaltimus tiriančių Generalinės prokuratūros prokurorų sprendimu. Teismas 52 metų kaunietį leido suimti maksimaliam, trijų mėnesių terminui.

Nuo ryto - kratos ir areštai

Ketvirtadienį nuo ankstaus ryto Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai Kaune atlieka plataus masto operaciją – sulaikomi „Agurkinių“ gaujos likučiai.

Nusikaltėlių gyvenamosiose vietose bei įrengtose slaptavietėsė atliekamos kratos, pirminiais duomenimis jų metu rasti ypač dideli kiekiai šaunamųjų kovinių ginklų bei gaujai priklausančios sprogmenų atsargos. Per kratas buvo aptiktas garažas, kuris buvo prikrautas srogmenų ir ginklų. Pareigūnai stebėjosi tokiu milžinišku arsenalu. 

Kol kas nepatvirtintais duomenimis, slaptos operacijos metu sulaikyta apie dešimt įtariamųjų, jie gabenami į Policijos departamentą Vilniuje.

Lrytas.lt žiniomis Kriminalinės policijos biuro operatyvininkai nusitaikė ir į kelias, su Agurkinių gauja siejamas bendroves, per kurias galėjo būti legalizuojami iš prekybos kvaišalais gautos milžiniškos pinigų sumos. 

„Galiu patvirtinti, jog operacija Kaune vyksta, tačiau apie jos rezultatus kalbėti dar ankstoka. Daugiau informacijos suteiksime darbo dienos pabaigoje“, - lrytas.lt sakė Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.

„Šiandien buvo atliekamos kratos ir sulaikomi kitų grupuočių nariai. Kratų metu buvo paimti dideli kiekiai sprogstamųjų medžiagų ir ginklų. Automatų, įranga su liepsnos ir garso slopintuvais, bei kita įranga, kuri specialistų nuomone, leidžia tuos ginklus naudoti vykdant samdomuosius nužudymus“, - spaudos konferencijoje Policijos departamente sakė A.Matonis.

Pareigūno teigimu, šie sulaikymai yra labai svarbūs. Daugiaepizodinėje byloje tiriama labai daug sunkių nusikaltimų. Tarp jų ir nužudymai. Įtariami pareikšti apie 50 asmenų.

Vaidmuo gaujoje - vis dar neatskleidžiamas

G.Cegelskis buvo sulaikytas kiek anksčiau. Teisėsaugininkai šio fakto neviešino, baimintasi, jog apie tai sužinoję kiti Agurkinių gaujos nariai pasislėps bei pradės naikinti svarbius įkalčius. Net G.Cegelskio artimieji lrytas.lt žurnalistą bandė įtikinti, kad jį policija sulaikė tiriant civilinę bylą...

„Šis asmuo yra sulaikytas ir vėliau suimtas tiriant nusikalstamo susivienijimo - Agurkinių gaujos bylą“, - lrytas.lt patvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas.

Prokuroras nenorėjo atskleisti, kuo konkrečiai įtariamas šešėliniu Kauno milijonieriumi vadinamas G.Cegelskis.

Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis lrytas.lt patvirtino, jog G.Cegelskis suimtas įtariant dalyvavus nusikalstamos Agurkinių gaujos veikloje, tačiau nepanoro plačiau komentuoti koks šiam kauniečiui pareikštų įtarimų pobūdis.

Kaune veikusiai Agurkinių grupuotei triuškinantį smūgį teisėsaugininkai sudavė šių metų sausį, buvo sulaikytas gaujos vadeiva Saulius Velečka-Agurkas, jo dešiniąja ranka vadinamas Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius, Algimantas Ringaila bei kiti.

Pasak teisėsaugininkų, gaujos nariai įtariami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje disponavo labai dideliais narkotikų bei jų pirmtakų kiekiais, vertėsi plataus masto kvaišalų kontrabanda. Agurkinių gauja neapsiribojo tik Lietuva, ji veikė ir Europos sąjungos šalyse, ir Rusijoje.

Sutriuškintą kauniečių grupuotę generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis buvo pavadinęs pačia galingiausia bei pavojingiausia Lietuvos nusikalstama grupuote.

Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro T.Meškausko, Agurkinių byloje įtarimai pareikšti daugiau nei penkioms dešimtims asmenų, o suimtų - dešimt.

Politikė kratosi draugystės su įtariamuoju

Agurkinių gaujos byloje suimtas G.Cegelskis Kaune žinomas nekilnojamo turto srityje dirbantis, tačiau plačiai reklamuotis nemėgstantis verslininkas.

Šis veikėjas kartu su verslo partnere tapusia žmona Žydra Cegelskiene Kaune, Savanorių prospekte pasistatė prabangų verslo centrą „Mona“, taip pat aktyviai prekiavo nekilnojamuoju turtu.

Įtariamuoju Agurkinių byloje tapęs G.Cegelskis praėjusiais metais dalyvavo Kaune surengtame ištaigingame elito pokylyje – Kauno mere tapti ketinusios savivaldybės tarybos narės, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovės, advokatės Aušros Ručienės 50-mečio jubiliejuje. Kartu su žmona ir kitais kviestiniais svečiais lėktuvu linksmybių tęsti skrido į Turkiją.

Toje pačioje šventėje lėbavo nemažai įtakingų Kauno politikų, taip pat Seimo nariai, tarp kurių buvo ne tik A.Ručienės vyras, tuometis parlamentas Rimantas Antanas Ručys, bet ir dabar ministrais tapę „paksistai“ - Dailis Barakauskas ir Valentinas Mazuronis.

Lrytas.lt žurnalistui susisiekus su įtakinga Kauno politike A.Ručiene, ši kratėsi sąsajų su G.Cegelskiu. Nemažai Kauno šešėlinio pasaulio šulų teismuose gynusi advokatė tikino, jog teisėsaugininkų suimtas G.Cegelskis - tik jos klientas.

„Gal ir dalyvavo mano gimtadienyje, ten daug žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo. Jeigu jis atsitiktinai tuo pačiu lėktuvu skrido į Turkiją, prie ko čia aš? Jis tik mano klientas, mane su juo siejo advokatės ir kliento santykiai“,- sakė A.Ručienė.

Politikė nustebo išgirdusi, kad G.Cegelskis suimtas tiriant Agurkinių gaujos nusikaltimus.

„Jūs man naujieną pasakėte, to nežinojau. Jam ir jo žmonai atstovavau vienoje civilinėje byloje, o kas kažkur ką veikia, aš nežinau“, - sakė A.Ručienė.

Siejo abejotini ryšiai

Lrytas.lt šaltinių teigimu, buvęs imtynininkas G.Cegelskis kadaise bendravo tiek su Kauno šešėlinio pasaulio legenda Henriku Daktaru-Henyte, tiek su kitais veikėjais.

Ypač glaudūs ryšiai jį siejo su laukinio reketo Kaune pradininku Valdemaru Ramoška-Talonu.

Ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos nusikalstamo pasaulio olimpe įsitvirtinus S.Velečkos-Agurko gaujai, G.Cegelskis prisišliejo prie naujų favoritų bei liko skolingas nemažą pinigų sumą V.Ramoškai-Talonui.

Lrytas.lt žiniomis, tikriausiai G.Cegelskio paprašyti Agurkiniai psichologiškai terorizavo vieną žinomą Kauno verslininkę, su kuria jį siejo turtiniai nesutarimai.

Gaujos nariai nuolatos atvykdavo į kaunietei priklausančiame komplekse veikiantį restoraną, demonstratyviai automobiliais užstatydavo visą stovėjimo aikštelę. Apsupti ginkluotų asmens sargybinių gangsteriai užimdavo daugumą restorano staliukų, užsisakydavo po puodelį arbatos ir ten šnekučiuodavosi. Išvydę tokį vaizdą pavalgyti atvykę klientai apsisukdavo ir eidavo kitur.

Terorizuojama verslininkė taip bijojo Agurkinių, jog net patirdama nuostolius nedrįso kreiptis į teisėsaugą.

Verslininkas vogė dujas

Kauno pakraštyje, Vandžiogalos gatvėje stūksančiame dideliame name bei pajūryje iki sulaikymo gyvenęs G.Cegelskis pelnė ir dujų vagies vardą.

2011-ųjų pradžioje periodiškai apskaitos prietaisus tikrinantiems „Lietuvos dujų” inspektoriams įtarimą sukėlė prie Cegelskių namo įrengtas dujų skaitiklis.

Dalyvaujant namo savininkui skaitiklis buvo nuimtas, pakeistas kitu, įdėtas į specialią dėžę ir užantspauduotas. Vėliau jį apžiūrėję Žalos nustatymo komisijos nariai konstatavo, jog pažeistos prietaiso skaitmeninė ir gamyklinė plombos.

„Lietuvos dujų” Kauno filialo darbuotojams konstatavus, kad skaitiklio rodmenys buvo tyčia keičiami, nutarta G.Cegelskiui skirti baudą – sumokėti už dujų kiekį, kurį sunaudotų per visus metus ištisą parą visu galingumu veikiantys jo namuose esantys dujiniai prietaisai.

Šis kreipėsi į teismą, pareikalavo, kad būtų skirta teismo trasologinė ekspertizė, papildomai ištirtas skaitiklis ir jo plombos.

Ekspertas tik dar kartą patvirtino anksčiau konstatuotą faktą, jog skaitiklio plomba – pažeista. Toliau – dar gražiau. Specialistas pareiškė turintis rimtų įtarimų, kad matavimo prietaiso skaičių būgneliai buvo tyčia persukti atgal.

Paaiškėjus šiems faktams ekspertizę užsakęs kaunietis panoro tolimesnius skaitiklio tyrimus nutraukti. Esą Lietuvoje nėra šį apskaitos prietaisą „tinkamai“ ištirti galinčių kvalifikuotų ekspertų.

Šių metų balandžio mėnesio 18 d. Kauno apylinkės teismas patenkino „Lietuvos dujų” ieškinį ir iš G.Cegelskio priteisė 14 tūkst. 853 litus padarytų nuostolių, atlyginti 1,24 tūkst. bylinėjimosi išlaidų.

Apsukrus veikėjas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismas skundą atmetė.

Statybų istorijoje – aferos tvaikas

G.Cegelskiui Savanorių prospekte statant verslo centrą „Mona“ taip pat neapsieita be aferų. „Lietuvos rytas“ kiek anksčiau rašė, kad darbus atlikusiai bendrovei „Jonginsta“ iki šiol nesumokėta beveik milijonas litų.

„Jonginstos“ vadovas Jonas Ašmontas pasakojo tapęs, ko gero, iš anksto gerai apgalvotos aferos auka. Iš pradžių jį darbų užsakovas „prisijaukino“ laiku ir visiškai atsiskaitydamas už darbus, o vėliau nustojo mokėti, tikino tai padarysiąs, kai bankas suteiks paskolą.

2006 metų pradžioje J.Ašmontas sudarė sutartį su kauniečiu G.Cegelskiu, bendrovė Savanorių prospekte esančiame 189-uoju numeriu pažymėtame sklype atliko visus vienos dalies būsimojo verslo centro darbus. Tąkart pastato savininkas G.Cegelskis ir jo žmona Žydra atsiskaitė su statytojais, sumokėjo kiek daugiau nei 709 tūkst. litų.

Netrukus buvo parengtas šalia esančiame 187-uoju numeriu pažymėtame sklype iškilsiančio antrojo pastato projektas.

Savininkas G.Cegelskis vėl pasiūlė darbų imtis „Jonginstai“.

„Santykiai su G.Cegelskiu buvo geri, jis buvo visiškai atsiskaitęs už anksčiau atliktus darbus. Galima sakyti, įgijęs pasitikėjimą“, – pasakojo J.Ašmontas.

Atsisakė sumokėti už darbą

2007 metų kovą buvo pasirašyta sutartis, kurioje „Jonginsta“ įsipareigojo atlikti įvairius statybos darbus, kurių vertė – 1,102 mln. litų. Tų pačių metų birželį, kai buvo atlikta dalis darbų, G.Cegelskiui buvo pateikta 380,6 tūkst. litų PVM sąskaita faktūra. Tačiau užsakovas statybininkams sumokėjo tik 218,2 tūkst. litų. Nuo to laiko už atliekamus darbus nebuvo atsiskaitoma.

„Vis dar tikėjau G.Cegelskiu, jis man nuolatos kartodavo: „palauk, atsiskaitysiu, tik nestabdykime statybų.“ Vis kalbėjo, kad gaus paskolą iš banko, tada už viską sumokės, tad darbus tęsėme savo lėšomis“, – pasakojo J.Ašmontas.

Situacija iš esmės pasikeitė statybų bendrovės vadovui pateikus sąskaitą už atliktus darbus. Pasak J.Ašmonto, G.Cegelskis atsisakė sumokėti, kabinėjosi, esą darbai atlikti nekokybiškai, sakė, esą jis niekam neskolingas.

Verslininkas teisybės ieško teisme, pagal jo pareiškimą verslo centro statytojui G.Cegelskiui iškelta baudžiamoji byla, jis kaltinamas turtinės žalos padarymu apgaule. Byloje pareikštas 1 mln. 34 tūkst. litų civilinis ieškinys ne tik G.Cegelskiui, bet ir jo žmonai Ž.Cegelskienei. Įtariamuoju apklausiamas G.Cegelskis atsisakė duoti bet kokius parodymus.

Sudomino Mokesčių inspekciją

Iš kur kauniečių šeima gavo tiek pajamų, kad sugebėjo įsigyti žemę Savanorių prospekte ir ten pasistatyti prabanga tviskantį verslo centrą, susidomėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Patikrinimo metu mokesčių inspektoriai konstatavo, kad Cegelskiai 2001–2007 metais įsigijo nekilnojamojo turto objektus, vykdė statybas, tačiau nesugebėjo pagrįsti pajamų šaltinių.

Sutuoktiniai Cegelskiai ir Ž.Cegelskienės motina Valerija Miškauskiene itin aktyviai supirkinėjo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, butus ir namus. Šeima įsigijo butą Savanorių prospekte, žemės sklypą Šilainiuose, 6,48 ha sklypą su namu Palangoje, Vytauto gatvėje.

Tyrimo duomenys liudija, kad buvo aktyviai superkami žemės sklypai prestižiniame Kleboniškio rajone, įsigytas sodo sklypas su pastatu Drąseikiuose, du žemės sklypai su pastatais Savanorių prospekte, kur vėliau iškilo verslo centras, taip pat pirktas butas Vilniaus senamiestyje, Subačiaus gatvėje.

Specialistai nustatė, kad vien 2006–2008 metais vykdydami statybas Kaune, Savanorių prospekte, ir Palangoje Cegelskiai turėjo 550 tūkst. litų išlaidų.

Mokesčių inspektoriams pasidomėjus, iš kur veiklūs kauniečiai turėjo tiek pinigų statybų verslui, gautas klasika virtęs atsakymas – pinigai buvo pasiskolinti, taip pat naudotos pajamos, gautos pardavus kelis anksčiau įsigytus nekilnojamojo turto objektus.

Skolino rusas, vokietis ir lenkas...

Kauniečiai net pateikė paskolų sutartis, turėjusias paliudyti, kad pajamos verslui gautos legaliu būdu.

Galbūt tai tik sutapimas, tačiau analogiškos sutartys neretai minimos teismuose nagrinėjamose neteisėto praturtėjimo bylose, kur kaltinamieji pinigus tikina skolinęsi iš užsienyje gyvenančių asmenų. O gal pinigų investavo Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai, galbūt net nusikalstamos Agurkinių gaujos lyderiai ?

Mokesčių inspekcijai pateiktose sutartyse nurodoma, kad Rusijos pilietis G.Cegelskiui paskolino 281,5 tūkst. litų, Vokietijos pilietis – net 400 tūkst. litų, o Lenkijos gyventojas – 88,1 tūkst. litų.

Sutuoktinių versijoje esama ir su elementaria verslo logika prasilenkiančių faktų. Paskolų sutartyse nurodoma, kad pinigai buvo skolinami be palūkanų, o paskola iš Rusijos piliečio neva buvo imama dalimis ir į Lietuvą įvežama 3 metų laikotarpiu.

Mokesčių inspektoriai kreipėsi į užsienio šalis prašydami atsakyti, ar jų piliečiai iš tiesų kauniečiams suteikė paskolas ir ar turėjo finansinių galimybių disponuoti tokiomis pinigų sumomis, ir toliau aiškinasi Cegelskių šeimos turtų kilmę.

Išlaidos viršijo pajamas

Mokesčių inspektoriams ėmus narplioti mįslingas nekilnojamojo turto verslo aplinkybes labiausiai nukentėjo G.Cegelskio uošvė ir tuo pat metu jo verslo partnerė V.Miškauskienė.

Nustatyta, kad nekilnojamojo turto supirkimu bei statybomis besivertusios kaunietės išlaidos 2004 metais pajamas viršijo 25,7 tūkst. litų, 2005 metais – net 186,4 tūkst. litų, o 2006 metais – „tik“ 19,4 tūkst. litų.

Į valstybės biudžetą kaunietei nurodyta sumokėti 72 tūkst. litų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio ir beveik 44 tūkst. litų delspinigių.

Statybose dirbo sutuoktiniai, jiems talkino uošvė ?

Teisėsaugininkams pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir vengimo atsiskaityti su verslo centrą „Mona“ stačiusia bendrove „Jonginsta“ paaiškėjo nemažai į aferą panašių faktų.

Nustatyta, kad inžinerinių komunikacijų įrengimo darbus prižiūrėjo specialistai, kurie neturėjo teisės to daryti. Pastato vidaus dažymo darbus esą atliko asmuo, su kuriuo nebuvo pasirašyta darbo sutartis, o kas įrengė dujotiekį ir šilumos tinklus, kauniečiai pareigūnams net nesiteikė įvardinti.

Kalbinti specialistai sakė neabejojantys, kad šiems darbams galėjo būti nelegaliai samdomi žmonės, su kuriais jokios sutartys nebuvo pasirašomos, o baigus darbus - galbūt visai neatsiskaitoma. 

Negana to, Kauno policijos tyrėjus abu Cegelskiai ir V.Miškauskienė raštu informavo, kad santechnikos įrengimo ir plytelių klojimo darbus verslo centre jie atliko patys.

Naivu tikėti, kad 52 metų G.Cegelskis kartu su trejais metais jaunesne žmona ir jos 70-mete motina iš tiesų patys klojo plyteles, tiesė vamzdžius, montavo kriaukles ir unitazus.

Nors verslo centras sėkmingai veikia, jame patalpas nuomojasi ne viena bendrovė, pats G.Cegelskis pajamų iš nuomos oficialiai negaudavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuomininkai pinigus pagal sutartis pervesdavo į jo žmonos Ž.Cegelskienės nurodytą banko sąskaitą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.