Be to jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Savo aukos motinai R.Komas
turės sumokėti 30 tūkstančių 200 litų neturtinės žalos.
Išklausyti nuosprendžio biržietis atvyko su didžiule rankine. Šis jo
žingsnis pasiteisino. Kaltinamasis buvo suimtas teismo salėje.
Vienu iš svarbiausių žmogžudystės įrodymų tapo rankšluostis, kuriuo
žudikas nusivalė rankas, nušovęs merginą. Ant jo buvo palikta šūvio
dalelių. R.Komui nusikaltimo vakare pavyko sunaikinti nemažai
žmogžudystės įrodymų.
Todėl jis iki paskutinės minutės tikėjosi, kad teisėjas jį
pripažins nekaltu. Tokias viltis sužadino tai, kad iš karto po
tragedijos pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Byloje
nerasta įrodymų, kad J.Pelenytė buvo nušauta.
Tyrėjams pasirodė, kad yra pakankamai faktų ir ekspertų išvadų,
leidusių teigti, jog mergina pati į save paleido kulką. Tačiau su tokia
policijos ir prokuratūros tyrėjų išvada nesutiko žuvusios merginos
motina Jelena Pelenienė.
Ji kreipėsi į teismą, kad šis nurodytų atnaujinti žmogžudystės bylą. Ir
teismas priėmė tokį sprendimą. Pakartotinai bylą tyręs Panevėžio
apygardos prokuroras Aurelijus Navickas įrodymus rinko po trupinėlį.
Tyrimas užtruko kelerius metus, nes teko atlikti daugybę įvairiausių
ekspertizių.
Tarp jų panaudotas buvo ir retesnis, anaiptol ne kiekvienoje byloje
taikomas metodas – tyrimas vadinamuoju melo detektoriumi. Įtariamasis
pradžioje atsisakė pasitikrinti poligrafu, bet po to sutiko.
Prieš teismą stojęs R.Komas buvo vienintelis prieš trejus metus
įvykusios tragedijos liudininkas ir kartu įtariamasis.
Vyras teismo posėdžiuose laikėsi versijos, kad gražuolė jo draugė J.Pelenytė lemtingąjį vakarą pasiėmė ginklą ir pati sau paleido šūvį į
krūtinę. Tačiau bylą ištyrę pareigūnai laikėsi kitokios versijos. Jie
teismui pateikė nemažai įrodymų, kad šūvį paleido pavydo apakintas
R.Komas.
Tragedija įvyko 2010 metų balandį Biržuose, R.Komo brolio, žinomo
Guminio pravarde, namuose. Tą vakarą J.Pelenytė nuėjo pas ten gyvenantį
savo draugą pasiimti kai kurių daiktų. Kitoje Biržų gatvėje esančiuose
jaunos moters mamos namuose jau buvo sukrautas lagaminas.
J.Pelenytė buvo apsisprendusi grįžti į Vilnių pas savo ankstesnįjį
draugą ir ketverių metų dukrelės tėvą Eimutį Simonaitį. Prieš tai pora
penkerius metus sostinėje gyveno kartu. Nors ir nebuvo susituokę,
E.Simonaitis jauną biržietę laikė savo žmona. Porą siejo bendra dukra.
Likus pusmečiui iki tragedijos, J.Pelenytė susipyko su savo dukrelės
tėvu ir pasiėmusi mažylę, grįžo į Biržus. Apsistojo pas motiną
J.Pelenienę.
Su R.Komu jauna moteris buvo pažįstama seniai. Dar gyvendama Vilniuje
ji kartais susirašinėdavo su juo telefoninėmis žinutėmis. Biržietis 2001
metais buvo nuteistas už žmogžudystę. Jis kartu su bendrininku mirtinai
sumušė žmogų. Už tai nelaisvėje praleido 7 metus. Būdamas kalėjime,
jis kartais susirašinėdavo su J.Pelenyte.
Kai jauna moteris grįžo su dukrele į Biržus, ji užmezgė artimus
santykius su senu savo pažįstamu R.Komu. Esą, vyras buvo rimtai
įsimylėjęs gražuolę. Jis siūlė jai gyventi kartu ir susilaukti vaikų.
Tačiau J.Pelenytė nusprendė, kad šis vyras nėra tas žmogus, su kuriuo ji
norėtų būti visą gyvenimą. Nusprendusi susitaikyti su savo dukros tėvu,
jauna moteris apie tai pasakė R.Komui.
Tai išgirdęs biržietis pasiuto ir visai nebesivaldė. J.Pelenienė
prisiminė, kad po šio pokalbio dukra į namus grįžo apstumdyta ir
apdraskyta. „Ji buvo išgėrusi, bet R.Komas ją atnešė prie mūsų namų durų
ir numetė kaip šunį“, – teisme pasakojo Jelena Pelenienė.
Kitą rytą dukra kaip mažas vaikas atsisėdo mamai ant kelių ir
papasakojo, kaip R.Komas iš jos tyčiojasi. Motina dukrai patarė
nepasilikti su šiuo vyru.
Tačiau J.Pelenytė vieną pavakarę pasakė einanti pas R.Komą pasiimti kai
kurių daiktų. Ji pažadėjo greitai sugrįžti, tačiau pažado taip ir
nebeištesėjo.
Apie 23 valandą motinos namų kiemą nušvietė automobilio lempos. Mašina
atvažiavusi R.Komo sesuo pranešė, kad Jolita pati nusišovė. Jaunos
moters kūną kriminalistai rado antrame medinio namo aukšte. Jos
krūtinėje buvo žaizda, o šalia ant grindų mėtėsi dujinis pistoletas,
perdirbtas į kovinį.
Tragedijos vakarą R.Komas buvo labai girtas. Jį pareigūnai galėjo
apklausti tik kitą dieną, kai įtariamasis išsiblaivė. Teisme liudijusi
greitosios pagalbos medikė pasakojo, kad matydamas ant grindų gulinčią
negyvą J.Pelenytę, R.Komas elgėsi kaip pamišęs. Jis verkė ir bučiavo
mirusiąją, klausdama, kodėl ji taip pasielgė.
Paskui vyras antrajame aukšte trenkė kumščiu į langą. Pažirę dūžtantys
stiklai supjaustė jo ranką. Tyrėjams kilo įtarimų, kad tai buvo tik
vaidyba. R.Komas ranką susipjaustė tyčia, norėdamas panaikinti po šūvio
likusius parako pėdsakus.
Po šūvio likusių parako pėdsakų buvo rasta ant mirusios jaunos moters
kairės rankos. Tai leido R.Komui kelti versiją apie jos savižudybę.
Jis pasakojo, kad tą lemtingąjį vakarą jiedu su J.Pelenyte daug ir
atvirai kalbėjosi. Teisiamasis prisiminė, kad dar gyvai būnant
merginai, jis trumpam buvo išvykęs uždarbiauti į Skandinavijos šalis.
Tačiau ji nuolat rašė telefonu žineles, prašydama jį grįžti. Kai R.Komas
sugrįžo į Biržus, jam draugai papasakojo J.Pelenytę matę kažkokių vyrų
draugijoje.
Tą lemtingąjį vakarą ji esą prisipažino, kad tikrai buvo neištikima.
Mergina neva pasakojo turėjusi trumpalaikių artimų santykių su savo
patėviu, buvusiu mamos sugyventiniu.
R.Komas teismui pasakojo, jog išgirdęs tokį draugės prisipažinimą, jis
pasiūlė skirtis. Jauna moteris nesutiko.
„Aš išėjau į kiemą pašerti šunų, o ją palikau vieną antrame aukšte.
Būdamas kieme, išgirdau garsų bumbtelėjimą. Užbėgau į antrą namo aukštą,
bet kambario durys buvo užrakintos. Išlaužiau duris, o viduje radau
negyvą Jolitą“, – pasakojo R.Komas.
Tačiau kruopščiai surinkti įrodymai atskleidė, kad būdama dešiniarankė
mergina negalėjo pati nusišauti kairiąja ranka. Juolab, kad šūvio
kryptis buvo iš viršaus žemyn. J.Pelenytė kairiąja ranka bandė
užsidengti, kai žudikas į ją nukreipė ginklą.
Nušovęs savo draugę, R.Komas susižalojo ranką. Verkdamas jis ta ranka
braukė sau per plaukus, vėliau šūvio daleles galėjo nuvalyti ją
aptvarstę medikai.
Tik rankšluostis, kurį tyrėjai rado kambaryje, tapo įrodymu.
Jį čiupinėti tegalėjo tik R.Komas. Akimirksniu po šūvio į širdį mirusi
J.Pelenytė niekaip nebegalėjo ant rankšluosčio palikti šūvio dalelių.