Tačiau nusikalstamai įgytą turtą siekiantys konfiskuoti
pareigūnai prabyla ir apie problemas, čia pat nurodydami, jog dalį
jų išspręstų - visuotinis turto deklaravimas.
Pusmetį veikiančios Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto
susigrąžinimo valdybos viršininkas Arūnas Girdauskas BNS teigė,
kad biure nuo 2004 metų siekiama sukurti ir įgyvendinti organizuotų
nusikalstamų grupuočių ir susivienijimų narių, su jais susijusių
asmenų ekonominio potencialo tyrimo metodiką.
„Mūsų valdybos pavadinimas gana įdomiai skamba, daugeliui
suprantama, kad ši valdyba kažkoks baubas, monstras, kuris atiminės
turtus iš turtuolių, politikų, valstybės tarnautojų ar kitų
nusikaltėlių. Dalis tiesos tame yra - valdybos užduotis, kaip ir
kitų nacionalinių teisėsaugos institucijų, atliekant kriminalinį
žvalgybinį tyrimą ar vėliau ikiteisminį tyrimą, gebėti atlikti
ir vadinamąjį finansų tyrimą potencialių įtariamųjų
atžvilgiu“, - BNS sakė A.Girdauskas.
Pasak kriminalinės policijos pareigūno, daugeliu atveju
nusikaltimas daromas tam, kad būtų gauta finansinės naudos. Toks
turtas (pinigai, materialusis turtas) tampa nelegalus, o kad jį
įteisintų, daugelis nusikaltėlių išgalvoja įvairius legalizavimo
būdus, tokį turtą slepia, maskuoja, dauguma pasitelkia artimuosius,
pažįstamus.
„Galima būtų prisiminti daug tokių tyrimų, tačiau vieni iš
pagrindinių - eurų klastojimo byla, kai buvo sulaikyta organizuota
grupė Kaune, klastojusi eurus. Finansų tyrimo metu nustatyta, kad
įtariamieji gavo daugiau nei 8 mln. litų neteisėtų pajamų. Šios
pajamos gautos ir legalizuotos nesumokėjus valstybei mokesčių.
Teismo sprendimu iš įtariamųjų konfiskuota turto už maždaug 10
mln. litų“, - sakė A.Girdauskas.
Pasak jo, valdybos tyrimo objektai - stambios nusikalstamos verslo
schemos, kurių struktūroje gali būti ne tik organizuotos grupės ar
nusikalstamo susivienijimo lyderiai, nariai, bet ir kitos „baltosios
apykaklės“, sukčiai, o galbūt ir valstybės tarnautojai.
Jis teigia, kad klaipėdietis verslininkas Gediminas Jacka, kuris
sulaukė įtarimų žmogžudysčių byloje, su žmona po pareigūnų
atlikto kruopštaus finansų tyrimo į valstybės biudžetą sumokėjo
beveik 619 tūkst. litų. Taip pat mokesčių valstybei sumokėjo
gerai žinomas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Arikas
Pastuškovas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo
valdyboje atliekama ne viena dešimtis tyrimų - dėl šešėlinių
Vilniaus taksi įmonių nusikalstamos veikos, „Vilniaus gėlių
prekybos“ galbūt neapskaitytų pajamų bei nesumokėtų mokesčių,
MMM sukčiavimo, bendrovės „flyLAL - Lithuanian Airlines“ ir kitų
bendrovės „flyLAL Group“ valdomų ir (ar) su jomis susijusių
juridinių asmenų vykdytos nusikalstamos veiklos. Tęsiami darbai ir
ikiteisminiame tyrime dėl „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo
veiklos, jo lyderių, artimųjų neteisėto praturtėjimo, kituose
tyrimuose.
Vienas iš pastarųjų Turto susigrąžinimo valdybos darbų -
gruodžio pradžioje po ilgalaikio žvalgybinio tyrimo išanalizavus
gautą kriminalinės žvalgybos informaciją, atliktos kratos Vilniaus
miesto ir Vilniaus rajono prekyvietėse realizuojančiose mėsą, jos
gaminius ir kitus produktus.
Nustatyta, kad prekyvietėse neapskaitytų prekių apyvarta
viršijo 2,5 mln. litų per metus. Tokiu būdu išvengta beveik 1 mln.
litų mokesčių į valstybės biudžetą per vienerius metus.
„Turimais duomenimis, toks prekyvietėse mėsos ir jos gaminių
realizavimas vyko jau kelerius metus, todėl bus tikrinama ne mažiau
nei penkerių metų laikotarpio bendrovės veikla. Galima pagrįstai
įtarti, jog šis juridinis asmuo per penkerius metus padarė apie 8
mln. litų žalos valstybės biudžetui nesumokėdama mokesčių“, -
sakė A.Girdauskas.
Šiuo atveju atlikus išsamų finansų tyrimą, juridinio asmens
ir vadovų priklausančiam turtui apribota nuosavybės teisė daugiau
kaip už 5 mln. litų. Įmonės vadovai turės pasiaiškinti dėl
piniginių lėšų kilmės, už kurias įgytas turtas.
Pasak A.Girdausko, kyla ir nemažai problemų siekiant atimti
nusikalstamu būdu įgytą turtą. Be to, nėra suformuotos aiškios
teismų praktikos.
„Dažniausiai įtariamieji turtą grindžia giminaičių
lėšomis, kurių teiginius, kad tokios lėšos yra jų viso gyvenimo
santaupos, patikrinti ir paneigti yra sudėtinga, nes jie neprivalo
deklaruoti savo piniginių lėšų. Teismų praktikos pagal
neteisėtą praturtėjimą beveik nėra, o jei ir yra - kol kas
pirmosios ar antrosios instancijos. Aukščiausiojo Teismo Senato
sprendimų dėl šio straipsnio taikymo dar neturime, tačiau laukiame
ir tikimės, jog sausio mėnesį juos jau turėsime“, - BNS sakė
A.Girdauskas.
Pareigūno manymu, kai kurias nuostatas, įpareigojančias
įtariamuosius deklaruoti turtą ir jį pagrįsti, tikslinga perkelti
į jau galiojančius teisės aktus, Organizuoto nusikalstamumo
užkardymo įstatymą.
„Dalis problemų galėtų būti išspręsta įvedus visuotinį
deklaravimą, kuris panaikintų ar iš dalies išspręstų tariamų
dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų turėjimą,
skolinimą, atsiradimą“, - BNS sakė A.Girdauskas.