Nors Lietuvos įstatymai numato, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali būti anksčiau išleidžiami į laisvę prezidento dekretu dėl amnestijos arba medikams nustačius, kad kalinys serga sunkia nepagydoma liga, visą likusį gyvenimą už grotų turintiems praleisti Stanislovui Katkui, Vladui Beleckui, Rolandui Lenkaičiui, Aidui Kazlauskui, Piotrui Germanui ir Edmundui Svotui to maža.
Jie kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre teigdami, kad Lietuva pažeidžia Žmogaus laisvių ir pagrindinių teisių konvenciją, kurioje teigiama, kad žmonių kankinimai yra uždrausti.
Savo skunde žudikai skundžiasi, kad Lietuvos įstatymai nenumato nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ir kitų galimybių sušvelninti paskirtas bausmes.
Esą Amnestijos įstatymas yra siejamas tik su tam tikrais politiniais įvykiais, o malonę suteikia tik prezidentas savo dekretu.
Nuteistiesiems nepatinka, kad jie negali dalyvauti svarstant savo malonės prašymą ir gavę neigiamą atsakymą skųsti jį teismui.
Tokią išankstinio paleidimo tvarką jie vadina diskrecine ir yra įsitikinę, kad Lietuvoje turi atsirasti įstatymas, kuris sudarytų galimybę nuteistiesiems išeiti į laisvę pirma laiko ne tik pritaikius Amnestijos įstatymą ar susirgus mirtina liga.
2001-ųjų rugpjūtį už dviejų Rusijos piliečių nužudymą griežčiausia bausme nuteistas dabar 59 metų S.Katkus Strasbūro teismui skundžiasi ne tik dėl nesančios galimybės pirma laiko išvysti laisvę, bet ir dėl nesuteiktos galimybės mokytis Lukiškių kalėjime. Jo teigimu, įgyti profesinį mokymą galima tik pataisos namuose.
Iki gyvos galvos įkalinti asmenys į juos gali patekti tik po 10 metų, praleistų Lukiškėse.
„Man už grotų nesuteikta teisė siekti profesinio mokymo, todėl yra pažeista teisė į mokslą“, – teigė S.Katkus.
Kali už žiaurius nusikaltimus
* Lietuvą Europos žmogaus teismui apskundę kaliniai nuteisti už žiaurius nužudymus. Kai kurių jų sąžinę slegia ne vieno, o kelių žmonių mirtys.
* S.Katkus nusikaltimą įvykdė 1996 metais. Du Rusijos piliečius Aleksandrą Piregovą ir Aleksejų Kulakovą kretingiškis nužudė dėl 6 tūkstančių JAV dolerių. Jis rusus nušovė į galvą, o jų kūnus užkasė miške.
* V.Beleckas yra įkalintas už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą 1998 metų birželio 30 dieną.
* Vyras teigė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. 25 metus su R.Mikutavičiumi draugavęs V.Beleckas tikino, kad tenorėjęs draugą apiplėšti, bet esą įvyko nesusipratimas ir jis buvo nužudytas.
* V.Beleckas bausmę atlieka nuo 1999 metų kovo 18 dienos.
* R.Lenkaitis šių metų pradžioje iš Lukiškių perkeltas į Pravieniškes.
* Jis 2001 metais su draugais Panevėžio rajone nužudė ir sudegino 19-metę Panevėžio konservatorijos studentę Renatą Vareikaitę, pasikėsino nužudyti dar dvi merginas.
* Daugybę kartų teistą A.Kazlauską už nužudymą sunkinamosiomis aplinkybėmis iki gyvos galvos 1995 metais įkalino Šiaulių apygardos teismas.
* Kurį laiką nuteistasis buvo laikomas Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose, kur vos neįvykdė kitos žmogžudystės – 2005 metų balandžio 25-ąją jis su iki gyvos galvos nuteistu Gražvydu Jurkšaičiu pasikėsino nužudyti savo likimo draugą Aidą Vaidelį.
* P.Germanas 2010 metais buvo nuteistas už savo giminaičių – 84 metų Afanasijaus Mikulino ir 82-ejų Jelenos Žavoronkovos – nužudymą.
* Žudikas savo aukas badė peiliu, kapojo kirviu, daužė kumščiais. Jis taip pasielgė po to, kai A.Mikulinas nepaskolino pinigų kvaišalams.
* Įkalinimo iki gyvos galvos E.Svotas sulaukė už 2008 metų vasario 27-osios vakarą įvykdytas dvi žmogžudystes. Panevėžyje, Beržų gatvės daugiabučio namo laiptinėje, jis be jokios priežasties nužudė 53 metų Rimą Pavydį, o po pusvalandžio Ramygalos gatvės daugiabučio laiptinėje – 77 metų Feliksą Savicką.
* Tą patį vakarą E.Svoto auka tapo ir Vidmantas Kvedarauskas, kurį žudikas užpuolė ir peiliu subadė vieno Lakštingalų gatvės namo laiptinėje. Vyras liko gyvas.
Sulaukė prezidentės malonės
* 2012-ųų gegužę prezidentės Dalios Grybauskaitės malonės sulaukė iki gyvos galvos nuteistas šiaulietis Justinas Buta. Jam bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki 25 metų.
* J.Butos prašymas buvo patenkintas todėl, kad per daugiau nei 16 metų, praleistų už grotų, žudikas įgijo išsilavinimą, dirba, savo elgesiu rodo norą pasitaisyti.
* J.Buta kartu su bendrininkais nusikaltimą įvykdė 1995 metų rugsėjo 19-osios vakarą – iš „Hermio“ banko Šiaulių filialo buvo pagrobta apie 940 tūkst. litų ir nužudytas banko apsaugos darbuotojas Linas Žukas.
* J.Buta buvo ne tik nusikaltimo sumanytojas, bet ir banko valdytojo vairuotojas bei inkasatorius, todėl L.Žukas, nieko bloga neįtardamas, jį pats įsileido į banko patalpas. Jauno vyro kūnas buvo rastas tik spalio 2 dieną.
* 1996 metų gegužės 28 dieną Šiaulių apygardos teismas J.Butai skyrė mirties bausmę. Po pusketvirtų metų ji buvo pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
