Per naktį trukusios išgertuvės visiems laikams išskyrė du menininkus.
52 metų dailininkas N.Karvelis sekmadienio ryto nebesulaukė. Jo nužudymu įtariamam 55 metų režisieriui A.Maceinai jis išaušo Vilniaus policijos areštinėje.
Prieš 8 metus nebegerti prisiekusį menininką iš Dūkštų gatvėje esančio buto policininkai išsivežė smarkiai apsvaigusį. Jam buvo nustatytas sunkus girtumas – 2,6 promilės alkoholio.
Išgelbėti nebespėjo
Vakar popietę režisierius A.Maceina aptvarstyta galva ir subraižytu veidu žengė Vilniaus teismo koridoriumi. Menininką, kuriam pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, leista suimti mėnesiui.
Sekmadienį paryčiais po draugės bute vykusių išgertuvių A.Maceina griebė peilį ir dūrė į koją savo svečiui N.Karveliui.
Įtariamojo advokatas Algirdas Gurauskas tikino, kad režisierius neketino mirtinai sužaloti bičiulio. Įsiplieskus konfliktui jis norėjo tik sukelti skausmą.
Pamatęs, kad svečias smarkiai kraujuoja, A.Maceina pats iškvietė greitąją pagalbą. Kartu atvyko ir policija.
Medikai nebegalėjo išgelbėti dailininko gyvybės, o režisierius buvo sulaikytas.
Sugėrovų gretos išretėjo
Dėl ko kilo konfliktas tarp daug metų draugavusių menininkų ir kas praskėlė galvą A.Maceinai, paaiškės apklausus visus pobūvio dalyvius.
Bute Vilniuje tą naktį linksminosi abu menininkai, A.Maceinos sugyventinė ir savaitgalį Klaipėdoje susituokusi pora. Vėliau sutuoktiniai išvyko, o trijulė liko.
Advokatas pasakojo, jog vilnietės bute apsilankę pareigūnai neaptiko grumtynių pėdsakų. Atrodė, jog kompanija ruošėsi vakaroti taikiai.
A.Maceina su drauge N.Karvelį į svečius pasikvietė norėdami įsigyti jo paveikslų. Vėliau menininkai kompiuteriu siuntėsi muzikos įrašus, šeimininkė svečius vaišino plovu.
Manoma, jog ūmiu būdu garsėjantį A.Maceiną galėjo užrūstinti N.Karvelio rodomas dėmesys jo draugei. Daugybės moterų paliktas režisierius su dabartine drauge gyveno šešerius metus.
Kartu – prie stalo ir žvejyboje
Su A.Maceina bendraujantys menininkai žino, kad išgėręs jis tampa agresyvus. Dėl to režisierius ne kartą buvo išprašytas iš Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose veikusios kavinės „Trečias brolis“, nors į keistus įkaušusių menininkų poelgius jos darbuotojai ir lankytojai dažniausiai žiūrėdavo atlaidžiai.
A.Maceina šioje kavinėje praleisdavo daug laiko ir buvo vadinamas pilkuoju jos kardinolu.
Ten jis ne kartą kartu kėlė taures ir su N.Karveliu. Menininkai laisvalaikį kartu leisdavo ir gamtoje – mėgo žvejoti.
Savo audringą gyvenimą A.Maceina prieš keletą metų „Lietuvos rytui“ apibūdino taip: „Savaitė išgertuvių, kelios dienos blaivybės.“ Tačiau 2006-aisiais jis tikino su tokiu gyvenimo būdu atsisveikinęs ir lyg to įrodymą išsivėrė auskarą – audringo gyvenimo talismaną.
Gėrė ir tuščiomis kišenėmis
Gyventi blaiviai tąsyk jis prisiekė ir prieš Dievą.
Liškiavos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje (Varėnos r.) A.Maceina priėmė Sutvirtinimo sakramentą.
Tądien buvo pašventintas ir jo naujasis papuošalas – juvelyro Giedriaus Puodžiukyno pagamintas kryžius.
„Lietuvos rytui“ režisierius ir aktorius prisipažino, jog prie stikliuko jį stūmė dažni išsiskyrimai su moterimis.
Menininkas savo išgyvenimais dalydavosi su sugėrovais, o šie jį guosdavo.
„Girtuokliui pinigai nereikalingi. Dažnai pažįstamiems pajuokaudavau: iškelsiu rankas, galite patikrinti kišenes, nerasite net centų. Kiti mane vaišindavo. Todėl gerdavau net ištisą mėnesį neturėdamas pinigų“, – pasakojo menininkas.
Moterų kantrybė išsekdavo
Daug kartų su moterimis skyręsis A.Maceina nebijojo pripažinti, kad visų jų buvo paliktas. Dauguma tiesiog vieną dieną negrįždavo į A.Maceinos namus ir tiktai vėliau pranešdavo, kad kartu nebegyvens.
Kūrėjo biografijoje – dvi žmonos, du vaikai, šešios sugyventinės. A.Maceinos pirmoji sutuoktinė – chorvedė Tatjana, su kuria jis susituokė būdamas studentas.
„Mums patogiau buvo gyventi dviese – suėjome į krūvą.
Tiek ten tos meilės ir buvo“, – apie pirmąją santuoką pasakojo A.Maceina.
Antroji kūrėjo žmona – filologė Eugenija. Su ja menininkas susilaukė dviejų vaikų ir drauge išgyveno šešerius metus.
„Nuo Eugenijos atitolau 1991-aisiais stažuodamasis Niujorke pas kino kūrėją Joną Meką.
Po to ten šiek tiek pasilikau užsidirbti pinigų. Kai grįžau, žmona pasakė, kad mane palieka“, – yra pasakojęs A.Maceina.
Po Eugenijos jo gyvenime buvo dar daug moterų: Jadvyga, Birutė, Giedrė, Viktorija. O kai kurių net vardų minėti režisierius nenorėjo. Vyras spėliojo, kad moterys, kurios jį paliko, galbūt neištverdavo jo ūmaus būdo.
Kavinę iškeitė į bažnyčią
Kai A.Maceiną paliko vilnietė finansininkė Viktorija, draugai menininką nuvežė į Pilnų namų bendruomenę Varėnos rajone. Padedamas vienuolių jis čia bandė įveikti potraukį prie alkoholio.
Sugrįžęs vyras iš tolo lenkdavo „Trečią brolį“ ir vis užsukdavo į Vilniaus senamiestyje esančią Dievo Gailestingumo šventovę.
Po tragedijos – į sceną
Žinia apie vienintelio sūnaus žūtį žinomą teatro aktorių Rimgaudą Karvelį pasiekė likus penkioms valandoms iki spektaklio Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Sekmadienio vakarą 80-metis R.Karvelis turėjo vaidinti komedijoje „Paskendusi vasara“. Visus bilietus į šį spektaklį išpirkę žiūrovai aktorių išvydo scenoje ir nieko net neįtarė apie nelaimę – savo replikomis komikas tris valandas juokino salę.
„Aktoriaus duona tokia. Į sceną išeini – išsiblaškai, o kai niekas nemato – verki. Vienam irgi labai liūdna“, – po spektaklio kalbėjo R.Karvelis.
Režisierius Julius Dautartas pasakojo, kad sekmadienį buvo pasirengęs pats vaidinti Degutinio Lapeikos vaidmenį, tačiau valandą iki spektaklio pasirodęs R.Karvelis pasakė, jog jis yra aktorius ir vaidinti yra jo pareiga.
Degutinis Lapeika – spalvingas personažas, jo vaidinti prieš 14 metų R.Karvelis buvo pakviestas kaip vienas geriausių Lietuvos komikų.
Prislėgtas gedulo R.Karvelis į sceną lipo ne pirmą kartą.
„Mūsų tokia profesija. Kai jauniausias brolis mirė – aš vaidinau Kaune, nes negalėjo spektaklio atšaukti. Po to tėvukas mirė – negalėjau kažkokių koncertų nutraukti. Aktoriai išsiduoti negali.
Išeini į užkulisius – labai liūdna, eini į sceną. Žiūrėkite: pilna žmonių. Esu užsigrūdinęs. Visko mano gyvenime buvo“, – kalbėjo vienintelio sūnaus netekęs R.Karvelis.
„Kitas būsiu aš“, – scenoje ištarė R.Karvelis, kai kaimo bendruomenė susirinko į vieno veikėjų laidotuves.
Šiais žodžiais pasibaigė sekmadienį, tragedijos dieną, vykęs spektaklis.
Iš kino meno nėrė į tapybą
* Dar būdamas studentas N.Karvelis įsidarbino Jaunimo teatre, kur vaidino jo tėvas. Teatro dailininku tapti planavęs jaunuolis triūsė dekoracijų ceche, bet vėliau teatrą iškeitė į kiną. Į Lietuvos kino studiją jį nusivedė kaimynas – žinomas operatorius Algis Mikutėnas.
* Pirmasis filmas, kuriam N.Karvelis piešė dekoracijas, buvo Tomo Donėlos „Išakėtas krantas“, vėliau – Andriaus Šiušos „Ir jis pasakė jums sudie“, po to menininkui teko dirbti Rusijoje ir Ukrainoje.
* Kai buvo nugriautas Lietuvos kino studijos pastatas, o kartu ir jame buvusios N.Karvelio dirbtuvės, komercinio kino pasaulyje menininkas pasijuto svetimas. Vos spėjęs išgelbėti savo reikmenis, jis pasinėrė į tapybą.
* Savo pirmąją parodą N.Karvelis atidarė visai neseniai – 2011-aisiais. Ne dėl to, kad iki tol netapė, – kiekvieną dar šlapią jo akvarelę nučiupdavo kolekcininkai, todėl nebelikdavo ko nešti į galerijas.
* Viename interviu menininkas pasakojo kartą vieną paveikslą nunešęs į Dailės saloną Vokiečių gatvėje. Paveikslą jis suvyniojo į drobinę žmonos suknelę.
* „Grįždamas namo jau Katedros aikštėje prisiminiau: taigi suknelę palikau! Grįžtu pasiimti, o salono vedėja man ne tik suknelę, bet ir pinigus atkiša: imk, jau nupirko.“
