Ligotam 86 metų nuteistajam 2012 metų lapkritį Kauno apygardos
teismas skyrė laisvės apribojimą dvejiem metams, įpareigojant jį
nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose Vilniuje, išskyrus atvejus,
susijusius su liga, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios
dvejus metus nekeisti gyvenamosios vietos.
Nuteistasis M.Tabakajevas taip pat padavė apeliacinį skundą ir
prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir jį
išteisinti. Senolis aiškina, jog 1948-1952 metais ėjo tarnybą
būdamas eilinis žemesnės pakopos pareigūnas - operatyvinis
darbuotojas, žinojo, kad Lietuva 1940 metais savanoriškai įstojo į
Sovietų sąjungą.
„Oficiali sovietų propaganda interpretavo šiuos istorinius
faktus savo naudai, ir tik 1992 metais, atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę, Lietuvos visuomenė sužinojo daug faktų apie
tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje 1940 metais aplinkybes“, -
rašoma nuteistojo skunde teismui.
M.Tabakajevas teigė, kad byloje nebuvo ištirtos jo pareigų
ribos, kadangi dokumentų įforminimas tebuvo „trėmimo proceso
techninė dalis“, gavęs įsakymą, neturėjo pasirinkimo.
Šią savaitę Lietuvos apeliaciniame teisme Vilniuje vyko
posėdis, byloje verdikto teisėjai kol kas nepaskelbė.
Kauno apygardos teismas yra nusprendęs, kad M.Tabakajevas
pripažintas kaltu už nusikaltimą, kuris ir buvo jo padarymo metu
egzistavusios valstybės vykdytos politikos sudėtinė dalis. Be
tuomet egzistavusios valstybės bei jos struktūrų veiksmų šis
nusikaltimas tuo metu iš viso negalėjo būti padarytas.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nesutiko su tokiu
nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nuosprendį prašoma pakeisti - pašalinti iš nuosprendžio
aprašomosios dalies aplinkybes, kurias teismas pripažino
M.Tabakajevo atsakomybę lengvinančiomis - esą nusikalstamų veikų
padarymo metu jis buvo jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarytos
esant išskirtinėms politinėms aplinkybėms, nusikalstamos veikos
padarytos vykdant įstatymus.
Prokuroras taip pat prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į
aštuonias nusikalstamas veikas pagal Baudžiamojo kodekso 102
straipsnį ir skirti jam bausmę.
Šioje byloje yra aštuoni nukentėjusieji, žalą atlyginti
prašė ne visi. Viena nukentėjusioji prašė priteisti jai 1,5 mln.
litų neturtinę žalą, kita - simbolinę vieno lito žalą.
M.Tabakajevas savo dalyvavimą šeimų trėmimuose neigė, todėl
teismas rėmėsi prokuratūros pateiktais faktiniais duomenimis.
Bylos duomenimis, M.Tabakajevas, pokaryje būdamas sovietų
okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos SSR
Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šakių apskrities skyriaus
Gelgaudiškio valsčiaus skyriaus operatyviniu, vėliau vyresniuoju
operatyviniu įgaliotiniu, dalyvavo tremiant aštuonias šeimas. Tarp
tremiamų į Sibirą buvo dvejų ir penkerių metų vaikai. Jiems
pavyko išlikti gyviems.
Teisėsauga nustatė, kad Lietuvos aneksijos metu M.Tabakajevas
buvo šeimų trėmimų vykdymui sudarytų operatyvinių grupių nariu,
jis apklausdavo tremiamų šeimų galvas ir (ar) perduodavo tremiamas
šeimas į ešeloną, civilius gyventojus iš aneksuotos teritorijos
į aneksavusios valstybės teritoriją, trėmė suvokdamas savo
daromų veiksmų esmę, siekdamas juos ištremti.
Iš šios bylos matyti, kad į Sibirą buvo ištremtos
priešiškai sovietų santvarkai nusiteikusios šeimos, globojusios ir
slaugiusios Lietuvos partizanus, taip pat pasiturintys ūkininkai.
Bylos duomenimis, 1948 metų gegužės 22 dieną M. Tabakajevas į
Vilkaviškio geležinkelio stotį pristatė aštuonis asmenis ir
perdavė į ešeloną. Gelgaudiškio valsčiaus Šimkų, Petraičių
ir Pajotijų kaimų gyventojai buvo ištremti į Krasnojarsko sritį.
Po metų 1949-ųjų kovo 25-osios M.Tabakajevas į ešeloną esą
perdavė dar 18 Gelgaudiškio valsčiaus gyventojų.
Teisėsaugos pareigūnai taip pat surinko duomenų, kad
kaltinamasis priėmė informatoriaus „Miškas“ pranešimą, surinko
duomenis apie J.O. šeimos nelojalumą sovietinei santvarkai. Vėliau
šio pranešimo pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl J.O. ir jo
šeimos narių ištrėmimo į Tiumenės sritį. Tačiau Kauno teismas
nusprendė, kad M.Tabakajevo kaltė dėl šios šeimos trėmimo
neįrodyta.
Be to, M.Tabakajevas 1948 metų gegužės 22 dieną Gelgaudiškio
valsčiaus Stanaičių kaime dalyvavo sulaikant tris asmenis ir
prievarta ištremiant iš gyvenamos vietos į Krasnojarsko kraštą.
Taip pat, bylos duomenimis, 1952-ųjų rugpjūčio 3-iąją
M.Tabakajevas iš Betygalos areštinės nuvežė du asmenis į
Viduklės geležinkelio stotį, iš kur jie ešelonu išvežti į
Krasnojarsko sritį.
2010 metais specialistai tyrė byloje esančius įvairius
archyvinius dokumentus. Specialisto išvados aktu patvirtinta, kad jis
pasirašė kelias pažymas apie perdavimą tremčiai.