„Šioje byloje pasigendu organizatorių, tikrųjų organizatorių“, – pirmadienį liudydama D.Kedžio bendrininkų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės teisme kalbėjo 2009 metų spalio 5 dieną nužudyto Kauno apygardos teismo teisėjo J.Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė.
„Byla tiriama ne iš tos pusės. Teisiamųjų suole sėdi pagalbininkai, bet kažkodėl nei Kedžiams, nei Venckams kaltinimai nėra pateikti“, – seseriai pritarė Vilija Variakojienė.
Daugiau nei prieš ketverius metus brolio netekusios moterys iki šiol neranda atsakymo, kodėl Kauno apygardos teismo teisėjas buvo įveltas į išgalvotos pedofilijos skandalą, apšmeižtas, nužudytas ir šmeižiamas iki šiol.
Brolis staiga pasikeitė
Pasikeitusį J.Furmanavičiaus elgesį seserys pastebėjo 2009 metų vasarą. Visada linksmas vyras atrodė susimąstęs ir prislėgtas.
Dar viena nužudytojo sesuo – Elvyra Rastenienė – teigė, kad liepos mėnesį brolis pradėjo kažko saugotis. Jis vengė kalbėti telefonu, užuot pats vairavęs savo automobilį, prašydavo, kad jį pavežtų kiti.
„Jis suprato, kad yra sekamas“, – sakė E.Rastenienė.
Nors J.Furmanavičius stengėsi nepasakoti apie savo problemas, seserys suprato, kad jos slypi darbe – Kauno apygardos teisme.
„Intrigos ir šantažas, aš negaliu būti darbe“, – rudenį E.Rastenienei prasitarė J.Furmanavičius.
Moteris patarė broliui pakeisti darbovietę, bet jo atsakymas buvo trumpas: „Negaliu.“
Prabilo apie N.Venckienę
2009-ųjų vasarą ir rudenį J.Furmanavičiaus seserys išgirdo apie D.Kedį ir N.Venckienę.
Brolis skundėsi, kad pastaroji teisme jį persekioja ir šantažuoja.
Tik vėliau J.Furmanavičiaus seserys sužinojo, kad tai truko ne mėnesį ir ne du, o apie metus.
S.Uogintienė pasakojo, jog kartą atėjusi pas brolį į darbą matė N.Venckienę: „Ji įlėkė į J.Furmanavičiaus kabinetą su pluoštu bylų ir nutrenkė jas ant minkštasuolio. Ką civilinių bylų teisėja galėjo atnešti į Baudžiamųjų bylų skyrių?“
Moteris mano, kad į N.Venckienės nemalonę jos brolis pateko, kai atsisakė jai padėti. Esą vieno teisiamųjų motina jai vėliau pasakė, kad iš nusikalstamo pasaulio atstovų N.Venckienė buvo gavusi užduotį paveikti kai kuriuos teisėjus – tarp jų ir teismo pirmininką Albertą Milinį – dėl sprendimų baudžiamosiose bylose.
Gali būti, kad J.Furmanavičiui atsisakius buvo nuspręsta jam atkeršyti.
Dar vienai savo seseriai – Reginai Burneikienei – J.Furmanavičius buvo užsiminęs, kad kenčia ne tik nuo N.Venckienės, bet ir nuo jos brolio persekiojimo. Kartą paskambinęs D.Kedys grasino jį nužudyti.
Buvo apsisprendęs bylinėtis
N.Venckienei teisme pareiškus, kad J.Furmanavičius yra pedofilas, kuris prievartavo jos brolio dukterį, sunerimo ir Kauno apygardos teismo teisėjai.
Jie ne kartą kalbėjosi su J.Furmanavičiumi, patarė jam kreiptis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižimo. J.Furmanavičius taip ir padarė, bet šis skundas gyvybės neišgelbėjo.
Kad brolis ketina bylinėtis su N.Venckiene ir jos artimaisiais, penktoji J.Furmanavičiaus sesuo Birutė Čeplaitienė sužinojo 2009 metų liepos viduryje.
Susitikti ją pakvietęs brolis ant stalo padėjo „Laikinosios sostinės“ numerį ir liepė perskaityti straipsnį.
Jame D.Kedys ir jo giminaičiai pasakojo apie Lietuvoje egzistuojantį galingą pedofilų klaną, prievartaujamą mažą mergaitę, ją pardavinėjančią motiną.
Tekste buvo paminėta, kad pedofilų klano narys gali būti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas.
„Sakau, gal čia ne apie tave, juk pavardė neparašyta. Nėra kito Jono teisme, atsakė man brolis“, – prisimena B.Čeplaitienė.
Kai moteris pradėjo aiškinti, kad taip jis yra šmeižiamas ir kaip žmogus, ir kaip teisėjas, kad reikia išsiaiškinti, kas visa tai organizavo, J.Furmanavičius atsakė: „Aš garantuoju, kad viską daro mano kolegė N.Venckienė ir jos vyras Aidas Venckus.“
Susidūrė su akivaizdžiu melu
S.Uogintienė mano, kad žmogžudystes suplanavo ne pats D.Kedys. Jos nuomone, nestabilios psichikos vyru buvo pasinaudota: „Jis buvo ruošiamas tai operacijai atlikti, o idėjiniai vadai dar nėra įvardinti.“
S.Uogintienė įsitikinusi, kad N.Venckienė norėjo apšmeižti ir paniekinti ne tik jos brolį, bet ir visą šeimą. Tai įrodo jos knygoje esantys teiginiai, kad J.Furmanavičius naudojosi net 11 mobiliųjų telefonų numerių.
Moters teigimu, tai yra melas, nes J.Furmanavičius turėjo tik du telefonus, o visi kiti, kuriuos nurodė N.Venckienė, yra S.Uogintienės, jos seserų, jų vaikų.
Moteris kankina depresija
Nors nuo žmogžudystės praėjo jau puspenktų metų, nei J.Furmanavičiaus seserys, nei jo motina iki šiol negali pamiršti Jono.
Ne tik todėl, kad jis buvo jauniausias ir mylimiausias didelėje šeimoje, bet ir todėl, jog pasižymėjo meile artimiesiems, anot seserų, buvo itin sąžiningas, garbingas žmogus, visada ištiesiantis pagalbos ranką kitiems ir niekada nereikalaujantis už tai jokio atlygio.
„Mes dabar ne gyvename, o egzistuojame“, – teisme pravirko R.Burneikienė.
Ašarų nevaldė ir kitos seserys. „Aš, mama ir seserys sergame depresija, nuolat verkiame. Nežinau, ar kada nors išeisime iš tos būsenos“, – skundėsi V.Variakojienė.
„Jei tik pamatau N.Venckienės fizionomiją per televiziją, mane pradeda krėsti nervinis drebulys. Aš jau nebegaliu gyventi be vaistų. Manau, kad ši šmeižto akcija buvo kryptinga, viskas buvo suplanuota iš anksto, ir ne ko kito, o N.Venckienės ir A.Venckaus“, – joms antrino B.Čeplaitienė.
J.Furmanavičiaus artimieji R.Ivanauskui ir E.Barauskaitei yra pareiškę 700 tūkst. litų civilinį ieškinį.
Anot nukentėjusiųjų, tai ne noras pasipelnyti iš brolio mirties, o noras nubausti tuos, kurie žinojo, kad organizuojama žmogžudystė, bet, užuot sustabdę žudiką, jį skatino žengti beprotišką žingsnį.
„Tegul jie žino, ką mes iškentėjome, tegul jie visą gyvenimą jaučiasi skolingi“, – sakė R.Burneikienė.
Sugriovė šeimos gyvenimą
Kad N.Venckienė buvo šmeižto ir žmogžudysčių organizatorė, mano ir V.Naruševičienės bei Laimutės Stankūnaitės tėvai, kurie apie mirtinus šūvius į Violetą spalio 5-ąją sužinojo iš jos dukters.
„Mama guli, nekalba, šalia guli šautuvas“, – telefonu Tatjanai Stankūnienei pranešė anūkė.
„Nužudyta už nieką. Ir nužudė tas pedofilas, kuris ieškojo pedofilų. Jis mano dukrą, kuriai dar nebuvo šešiolikos metų, suvedžiojo ir nutraukė jos vaikystę, sugadino gyvenimą anūkei“, – vakar teisme piktinosi Stasys Stankūnas.
Jis ir jo žmona teigia pavargę nuo begalinio melo ir šmeižto – kad jų vyresnė anūkė nuskendo baseine Vokietijoje, kad Violeta šokdavo karinėse bazėse Šiauliuose ar buvo J.Furmanavičiaus meilužė.
„Kiek tai gali tęstis, kiek dar reikės kentėti?“ – klausė vyras.
Ir jis, ir T.Stankūnienė teisme tvirtino, kad D.Kedys ne kartą smurtavo prieš jų dukterį, ypač apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, todėl tiek ji su vyru, tie jų duktė Violeta vis ragindavo L.Stankūnaitę palikti Kedžių namus.
Kai ji pagaliau ryžosi tokiam žingsniui, buvo sugalvota pedofilija, nužudyti žmonės.
„Violeta nuolat patarinėjo Laimutei, jos iniciatyva abi važiavo į Generalinę prokuratūrą ir parašė pareiškimą dėl D.Kedžio grasinimų, todėl Violeta ir buvo įtraukta į tariamą pedofilų sąrašą ir nužudyta.
„Jokios pedofilijos nebuvo, tai buvo tiktai kerštas. Tai įrodyta ir teismuose“, – kalbėjo S.Stankūnas.
