Ji ir A.Ūso tėvai yra apklausiami Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės baudžiamojoje byloje. Visi trys Ūsai šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
G.Sakalinskaitė-Ūsienė teisme pasakojo, kad apie tai, jog A.Ūsas padeda Laimutei Stankūnaitei atgauti dukrą, ji žinojo nuo pirmos jų pažinties dienos. D.Kedžio grasinimai prasidėjo 2008 metų lapkričio pabaigoje.
A.Ūsui vakare paskambinęs D.Kedys pradėjo aiškinti, kad A.Ūsas perėjo kelią garbingai šeimai ir bus padarytas pedofilu.
„Girdėjau šitą pokalbį, nes Andrius buvo įjungęs garsiakalbį, tada dar pasakiau: „Tegul jis išsiblaivo“, – teisme prisiminė G.Sakalinskaitė-Ūsienė.
Tą patį vakarą A.Ūsas sulaukė D.Kedžio trumposios žinutės. Joje buvo rašoma, kad jis nuneš pareiškimą, nes Andrius tvirkina jo dukrą.
Grasinimai išsipildė. Kitą dieną D.Kedys nuskubėjo į policijos komisariatą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Nuo tada mūsų gyvenimas pasikeitė, vyras labai išgyveno, aš irgi“, – kalbėjo G.Sakalinskaitė-Ūsienė.
Moteris įsitikinusi, kad D.Kedys buvo nesveikos psichikos. Tokias išvadas ji daro iš jo elgesio ir viešų pasisakymų.
„Kai 2009 metų vasarą buvo įveltas teisėjas Jonas Furmanavičius, pagalvojau, jog viskas apsivers, kad teisėsaugininkai pagaliau supras, kas čia vyksta, bet po poros mėnesių buvo nužudyti du žmonės“, – kalbėjo A.Ūso našlė.
Pasak G.Sakalinskaitės-Ūsienės, vyras jai ne kartą skundėsi, jog yra sekamas, kad D.Kedys jam grasina, kartą net buvo jį užpuolęs.
„Buvo sugriautas mūsų šeimos gyvenimas, nes tuo metu Andrius turbūt buvo tas žmogus, kurį vos ne kiekvienas Lietuvos žmogus norėjo matyti nulinčiuotą“, – sakė G.Sakalinskaitė-Ūsienė.
„Linkiu visiems turėti tokį sūnų, koks buvo Andrius“, – savo kalbą pradėjo A.Ūso mama Aldona Ūsienė.
Pasak moters, kad padeda L.Stankūnaitei, sūnus nuo tėvų neslėpė. Kai jis papasakojo, kad padeda jaunai mamai bylinėtis dėl dukters, A.Ūsienė jam patarė mesti šį reikalą, bet sūnus nesutiko.
„Negaliu, mama, ji paprastas žmogus, o čia klanas – teisėjų, pareigūnų“, – tąkart atsakė jai A.Ūsas.
2008 metų pabaigoje Andrius tėvams papasakojo ir apie jam mestus kaltinimus, ir apie tai, kad yra sekamas. Keistus automobilius prie savo namų pradėjo matyti ir Andriaus tėvai bei jo brolis.
„Jam buvo grasinama, kad bus pakastas, užkastas, nes perėjo garbingai šeimai kelią“, – sakė A.Ūsienė.
Po J.Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo Andrius iškart pareiškė, kad pirmąja auka turėjo būti jis.
„Jis bijojo, jis saugojosi, gyveno su apsauga, bet vėliau atsisakė, nes nebegalėjo gyventi visą parą su apsauginiais“, – kalbėjo A.Ūsienė.
A.Ūsienė sakė nesupranti, kodėl šiandien teisiamųjų suole sėdi tik R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė, bet nėra žmogžudysčių ir šmeižto užsakovų: „Kodėl į šią pakylą nekviečiami visi šios tragiškos nežmoniškos istorijos organizatoriai – visas tas klanas, draugai, jiems padėję policijos pareigūnai, vaiko teisės, žurnalistai?“
A.Ūsienė apgailestavo, kad E.Barauskaitė iki šiol teisme nepasakė tiesos, neįvardino užsakovų. Moters nuomone, ji tai turėtų padaryti dėl savo vaiko, jo ateities.
„Man viskas iki smulkmenų žinoma apie pedofilijos bylą, apie visus sekimus, man tik neaiškios jo mirties aplinkybės“, – kalbėjo Aleksandras Ūsas.
A.Ūsas dirbo kartu su tėvu, todėl jiems užtekdavo laiko pasikalbėti. Andrius nuo tėvo nieko neslėpė, papasakojo, kaip ir kodėl jis nusprendė padėti L.Stankūnaitei, kaip sulaukė D.Kedžio grasinimų.
Greitai tėvai suprato, kad ir jie yra sekami. Tiek prie namų, tiek prie įmonės jie nuolat pastebėdavo automobilius, kurie atvažiuodavo ir sustodavo. Jei, kas nors bandydavo prie jų prieiti, automobilių vairuotojai iškart sprukdavo. 2008 metų pabaigoje prie A.Ūso įmonės durų buvo padėtas laidojimo vainikas, uždegtos žvakės, vėliau paštu atkeliavo keistas vokas, į kurį buvo įdėtas laikraštis ir sulaužytas vaikiškas pistoletas.
Ant voko buvo užrašyta, kad siuntėjas yra „Maldos namai“. „Aš tai supratau kaip grasinimą“, – sakė A.Ūsas.
A.Ūso tėvas mano, kad D.Kedys aktyviai bendravo su Kauno organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis. Tai įrodo ir jo elgesys, ir švaistymasis pinigais – oficialiai vos dvi savaites dirbęs vyras jų niekada nestokojo. „Džigitas“, – D.Kedį apibūdino A.Ūsas.
Pasak A.Ūso, jo sūnus nebuvo pažįstamas su J.Furmanavičiumi, niekada nei su juo, nei be jo nėra važiavęs į Tailandą, nerėmė L.Stankūnaitės, nes neturėjo tiek pinigų, kaip apie jį kalbama. „Tai viskas melas“, – sakė 2010 metų birželio 13 dieną keistomis aplinkybėmis mirusio A.Ūso tėvas.
