„Atrodo lyg būtų visai kitas žmogus“, – vakar Vilniaus apygardos teisme peržiūrėjęs teisiamųjų mobiliuosiuose telefonuose rastus įrašus nustebo nužudyto teisėjo Jono Furmanavičiaus seserims ir motinai atstovaujantis advokatas Valdemaras Bužinskas.
Teisme R.Ivanauskas atrodo lyg būtų visiškai aklas: nuolat sėdi užsimerkęs, be sesers Janinos Visockienės nesugeba nei pats atsisėsti, nei žingsnio žengti.
„Nesupratau, apie ką jūs kalbate, aš juk nieko nematau“, – vakar teisme kalbėjo R.Ivanauskas, kai peržiūrėjus 2009 metų spalio 7 dienos laidos „Akistata“ įrašą teisėja jo paklausė, ar matė šią laidą.
Namie atrodo sveikas
R.Ivanauskas teisme ne kartą kartojo, kad nieko nemato, negali orientuotis nepažįstamoje erdvėje, netgi vaikščiodamas po namus, kur jam pažįstamas kiekvienas kampas, nuolat susimuša ir apsidrasko.
Peržiūrėti vaizdo įrašai įrodo, kad teisiamojo aklumas yra tik vienas būdų išvengti bausmės už D.Kedžio skatinimą žudyti tariamus pedofilus ir pagalbą jam organizuojant žmogžudystes.
Viename vaizdo įrašų R.Ivanauskas nufilmuotas po kiemą lakstantis su sūnumi, mokantis vaiką važiuoti dviračiu, kitame – namie sėdintis ir kruopščiai apkarpantis iš fotoateljė atsineštų nuotraukų kraštus.
Šią šeiminę idilę mobiliuoju telefonu įamžino kartu su R.Ivanausku teisiama buvusi jo sugyventinė Eglė Barauskaitė.
Teisme taip pat peržiūrėti ir paties R.Ivanausko filmuoti kadrai – jo pasivaikščiojimas su sūnumi vandens telkinio pakrante. Nelygus krantas „aklajam“ nesudaro jokių problemų.
„Nelįsk į vandenį“, – viename šių įrašų sūnui paliepė teisiamasis ir toliau komentavo tai, kas vyksta aplinkui.
Girdėjo grasinimus vyrui
„Mūsų šeima prarado ramybę. Buvo mesti kaltinimai dėl pedofilijos, kurie, kaip dabar aišku, buvo iš piršto laužti“, – vakar teisme sakė 2010 metų birželio 13 dieną keistomis aplinkybėmis mirusio Andriaus Ūso našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė.
Ji ir A.Ūso tėvai Aleksandras ir Aldona Ūsai byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
G.Sakalinskaitė-Ūsienė neabejoja, kad jos vyras D.Kedžio taikiniu tapo tik todėl, kad bandė padėti Laimutei Stankūnaitei atgauti vaiką.
2008 metų lapkričio pabaigoje A.Ūsas jau nebuvo L.Stankūnaitės atstovas, tačiau D.Kedžio pyktis, kad šis išdrįso padėti L.Stankūnaitei, nebuvo išblėsęs.
„Tu perėjai kelią garbingai šeimai, todėl būsi padarytas pedofilu“, – 2008 metų lapkričio 28 dieną paskambinęs A.Ūsui pareiškė D.Kedys.
Šį pokalbį girdėjo ir G.Sakalinskaitė-Ūsienė.
„Pasakiau, kad tegul jis pirmiausia išsiblaivo. Tą patį vakarą D.Kedys atsiuntė Andriui žinutę, kurioje rašė, kad kreipsis į policiją, nes šis tvirkina jo dukrą“, – prisiminė moteris.
D.Kedys grasinimus įvykdė. Nuo to laiko ramus šeimos gyvenimas virto pragaru.
„Buvo sugriautas mūsų šeimos gyvenimas, nes tuo metu Andrius turbūt buvo tas žmogus, kurį vos ne kiekvienas Lietuvos žmogus norėjo matyti nulinčiuotą“, – sakė G.Sakalinskaitė-Ūsienė.
Buvo sekama visa šeima
Prasidėjus šmeižto kompanijai kentėjo ne tik A.Ūsas, bet ir jo šeima. Prie jų namų ir darbovietės nuolat sukiojosi iki tol nematyti automobiliai. „Jie sustodavo ir stebėdavo“, – vakar sakė vyresnysis A.Ūsas.
Pabandžius prie jų prisiartinti, vairuotojai iškart paleisdavo variklį ir sprukdavo.
Dar iki žmogžudysčių Kaune prie A.Ūso bendrovės, kurioje dirbo ir jo sūnus Andrius, buvo padėtas laidotuvių vainikas, uždegta žvakių, pritaškyta kečupo. Po kurio laiko A.Ūso tėvas gavo grasinamąjį laišką.
Į voką, ant kurio nurodytas siuntėjas – Maldos namai, kažkas įdėjo laikraštį ir sulaužytą vaikišką pistoletą.
„Aš tai supratau kaip grasinimą. Kreipėmės į policiją, buvo pradėtas tyrimas, bet kaltininkai nenustatyti. Kaunas yra Kaunas“, – kalbėjo A.Ūsas.
Grėsmę nuolat jautė ir Andrius. Nuolatiniai persekiojimai, D.Kedžio skambučiai ir grasinimai: „Tu nežinai, su kuo susidėjai, būsi pakastas.“
Dėl šmeižto ir grasinimų A.Ūsas kreipėsi į prokurorus, bet bylai pasiekus teismą tarp gyvųjų jau nebuvo nei aukos, nei jo persekiotojo.
A.Ūso tėvai piktinasi, kad teisiamųjų suole sėdi tik R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė.
„Kodėl į teismą nėra kviečiami pagrindiniai šios istorijos organizatoriai – Venckų ir Kedžių klanas, jų draugai, pareigūnai, vaikų teisių darbuotojai. Čia sėdi ne visi, tikrai ne visi“, – kalbėjo A.Ūsienė.
