Nuo 2004 iki 2006 metų šiam bankui savo santaupas patikėję gyventojai šiandien rinkosi į Vilniaus apylinkės teismą ir tikėjosi išgirsti bent vieną gerą naujieną – kad pinigus surinkusi aferistė bus pasodinta už grotų. Atgauti sumokėtų pinigų nesitikėjo nė vienas.
Vadinamosios finansinės piramidės bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 53 metų vilnietei Irinai Šaltis skyrė 75 tūkstančių litų baudą. Ji įpareigota grąžinti apie milijoną litų visiems nukentėjusiesiems. Kad galėtų patenkinti bent dalį ieškinių, pareigūnai areštavo Vilniaus senamiestyje esantį moters butą.
Tiksli ieškinių suma nuosprendyje nepaminėta, nes apgavystėmis patikėję gyventojai į neegzistuojantį banką pinigus įnešė JAV doleriais ir eurais.
Patikėję, jog Kipre registruotas „Liberty bank“ mokės 36 procentus siekiančias palūkanas, gyventojai jam patikėjo net po 30 tūkstančių JAV dolerių siekiančias sumas. Pareigūnams pavyko surasti 170 nukentėjusiųjų, bet dalis garbaus amžiaus gyventojų šio proceso pabaigos nebesulaukė.
Teismas nusprendė grąžinti tik gyventojų įneštas pinigų sumas, bet ne žadėtas palūkanas, nes „Liberty bank“ realiai neegzistavo ir palūkanų mokėti negalėjo.
Jas gavo tik pirmieji investuotojai. Palūkanos buvo išmokėtos vien dėl to, kad į piramidę jie priviliotų daugiau žmonių. Už kiekvieną pakviestą žmogų investuotojams buvo žadama papildomai sumokėti 7 procentus palūkanų.
Investuoti į jokioje šalyje oficialiai neregistruotą banką gyventojai buvo skatinami seminaruose, kuriuos tarptautinės aferos sumanytojai rengė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešbučiuose.
Teismas nusprendė I.Šaltis neskirti laisvės atėmimo bausmės nes ji nebuvo nei finansinės piramidės sumanytoja, nei iniciatorė. Šis pinigų viliojimo būdas pirmiausia pasiekė Estiją ir Latviją, o tik po to atėjo į Lietuvą. I.Šaltis Lietuvoje buvo vienintelė neegzistuojančio banko atstovė.
Tikrieji šios finansinės piramidės sumanytojai - du užsienio šalių piliečiai liko nenuteisti. Vienas mirė 2009 metais, antro iki šiol tebeieško Interpolas.
Ikiteisminis tyrimas dėl šios aferos buvo pradėtas 2005 metais, gavus Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o teismui perduota tik 2012-ųjų vasarą. Teismas pripažino, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė per ilgai ir taip buvo pažeistos kaltinamosios teisės. Tai buvo dar vienas motyvas, dėl ko I.Šaltis neskirti laisvės atėmimo bausmės.
