Teisiamųjų suole atsidūręs pasaulio, Europos ir Lietuvos kovos menų čempionas 39 metų Kęstutis Arbočius, ko gero, negalės akis į akį susitikti su savo bičiuliu, teisiamu už tą patį nusikaltimą.
Bylą dėl ukrainiečio pagrobimo nagrinėjantis Vilniaus apylinkės teismas dar turėjo vilčių sulaukti, kol Kijeve bus paskelbtas nuosprendis neteisėtu laisvės atėmimu ir plėšimu kaltinamam Vladimirui Marčukui.
Po nuosprendžio jį planuota apklausti Vilniuje.
Tokius planus sužlugdė Kijeve įvykusi revoliucija – šį mėnesį turėjęs baigtis teismo procesas atidėtas nenustatytam laikui. Svarbaus liudytojo ilgai laukęs Vilniaus apylinkės teismas nusprendė pagarsinti jo Ukrainoje duotus parodymus.
Nukentėjusysis neatvyko
Šie parodymai labiausiai papiktino teisiamąjį K.Arbočių.
„Ką aš žinau, kodėl jis kalbėjo tokias nesąmones“, – piktinosi sportininkas, nors treniruotėse susipažinę vyrai draugiškai bendravo apie 15 metų.
K.Arbočius nesąmonėmis pavadino V.Marčuko pasakojimą apie tai, kad 2011 metų birželį jie Kijeve pagrobė verslininką Genadijų Razumejų.
V.Marčukas prisipažino, kad šį nusikaltimą užsakė buvęs jo verslo partneris, pažadėjęs pagrobėjams sumokėti po 20 tūkstančių JAV dolerių.
Atvykti į Lietuvą ir duoti parodymus atsisakė ir nukentėjusysis G.Razumejus. Teisme jam atstovauja lietuvis advokatas.
Ieškojo tvirtų vyrų
V.Marčukas pasakojo, kad pasiūlymo pagrobti G.Razumejų sulaukė 2010 metų pabaigoje. Tokios paslaugos jo paprašė šiuo metu JAV gyvenantis Vasilijus Jukniukas – jie susipažino prekiaudami automobiliais.
Nusikaltimo užsakovas norėjo pamokyti buvusį verslo partnerį už tai, kad pasisavino dalį kartu uždirbtų pinigų.
V.Marčukas nusprendė, kad reikia dar dviejų tvirto sudėjimo vyrų. Jis paprašė pagalbos kovos menais užsiimančio ukrainiečio ir karatė, kovinės savigynos bei kikbokso čempiono K.Arbočiaus.
Įsigijo žaislinių ginklų
V.Marčukas ir jo bičiulis K.Arbočius į Ukrainą nuvažiavo 2011 metų gegužę.
Nusikaltimo išlaidoms 10 000 dolerių V.Marčukui davęs V.Jukniukas susiruošė į JAV, o pagrobimo detales liepė derinti su jo pažįstamu Aleksandru.
Ikiteisminio tyrimo teisėjui V.Marčukas pasakojo, kad su pagalbininkais išsinuomojo butą Kijeve, įsigijo du žaislinius pistoletus ir ėmė sekti auką.
Apsimetė saugumiečiais
G.Razumejus buvo pagrobtas 2011 metų birželio 1-osios vakarą. Grįždamas iš darbo vyras užsuko į garažą, prie kurio išėjimo jo laukė V.Marčukas.
Jis parodė suklastotą Ukrainos saugumo tarnybos pažymėjimą ir pareiškė, kad G.Razumejus įtariamas žmogžudyste, todėl turi važiuoti į apklausą. Vyras nusekė tariamą pareigūną ir įsėdo į automobilį su švyturėliais.
Netrukus ant galinės sėdynės šalia jo atsidūrė dar du vyrai. Teigiama, kad vienas jų buvo K.Arbočius, kurį bendrininkai vadino Lioleku. Sportininkas teigė tokiame nusikaltime nedalyvavęs ir tokios pravardės niekada neturėjęs.
Už klausimus – smūgiai
G.Razumejui buvo uždėti antrankiai, o kojos surištos lipniąja juosta. Pastebėjęs, kad automobilis tolsta nuo centro, G.Razumejus pasitikslino, ar jie tikrai važiuoja į komisariatą.
Pagrobėjai atsakė, jog jis vežamas tiesiai pas saugumo tarnybos vadovą. Automobiliui sukant iš Kijevo, belaisvis pasiteiravo viršininko, kuris jį nori apklausti, pavardės.
„Mažiau kalbėk, ilgiau gyvensi“, – atrėžė vyrai. Nukentėjusiojo teigimu, K.Arbočius jam smogė į veidą ir į smilkinį įrėmė pistoletą, o greta sėdintis vyras ėmė grasinti peiliu. Pagrobėjai jam lipniąja juosta surišo kojas.
Tuomet G.Razumejus suprato, kad atsidūrė ne pareigūnų automobilyje. To nebeslėpė ir nusikaltėliai. Su auka jie ėmė derėtis dėl pinigų.
Pagrobėjai prasitarė, kad užsakovas už jį žadėjo sumokėti 100 tūkstančių dolerių, bet jei įkaitas turi daugiau pinigų, jis atgaus laisvę.
G.Razumejus atsakė, kad tokią sumą bandytų surinkti, jei pagrobėjai nuvežtų jį į darbovietę. Trijulei toks planas netiko.
G.Razumejus bandė pasprukti. Jis pasiprašė į tualetą. Automobiliui sustojus pamiškėje, jis atsilaisvino vieną koją ir leidosi bėgti. Netrukus bėglys buvo pagautas ir mušamas, kol prarado sąmonę.
Atsigavusiam vyrui trijulė pagrasino, kad nugirdys jį degtine su klofelinu. Šių priemonių iš tiesų buvo automobilyje. Auka ėmė maldauti, kad jie to nedarytų, nes jo organizmas neskaido alkoholio ir po tokio eksperimento jis mirtų.
Prisiminę, kad užsakovas nurodė verslininką pristatyti gyvą, vyrai tokio plano atsisakė.
Iš naujo surištą auką pagrobėjai paguldė ant automobilio grindų ir ant jo susikėlė kojas. Kai vyrui ėmė trūkti oro, jam vėl leista atsisėsti.
Pagrobtajam pavyko pasprukti
Pragariška kelionė tęsėsi visą naktį, ir tik pradėjus švisti vienas jų per radijo stotelę užsakovams pranešė: „Turime prekę.“
G.Razumejui ant galvos buvo užmaukšlintas maišas, o keli vyrai jį pernešė į kitą automobilį ir surištą įgrūdo į bagažinę.
Įkaitas bandė išsilaisvinti, bet pirmas kartas buvo nesėkmingas – išgirdo pagrobėjai, jį sumušė ir vėl surišo. Antrą kartą išsilaisvinęs vyras atsidarė bagažinę ir iškrito šalia autobusų stotelės.
Nusikaltėliai vėl sustojo, bet turėjo skubiai sprukti, nes bėglys skubiai įsimaišė į stotelėje buvusių žmonių būrį.
Kai V.Marčukui buvo pranešta, kad jų pagrobtas įkaitas paspruko, jis sulaužė savo telefoną, jo kortelę, o kitą dieną kartu su K.Arbočiumi per Lenkiją išvyko į Lietuvą.
Nors K.Arbočius patvirtino tomis dienomis buvęs Ukrainoje, tikino apie šį užpuolimą nieko nežinojęs.
