Vilniaus apygardos teismas penktadienį juos pripažino kaltais dėl visų inkriminuotų nusikaltimų ir skyrė laisvės atėmimo bausmes – J.Subočiui 17 metų laisvės atėmimo, R.Subočienei – 15 metų laisvės atėmimo.
Nužudytos Aušros Kalvelytės motinai ir seseriai nuteistieji taip pat turės sumokėti 80 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą, o dviem greituosius kreditus jiems suteikusioms įmonėms – beveik 16 tūkst. litų.
Nusikaltimą sutuoktiniai įvykdė 2012-ųjų balandį. Kurį laiką A.Kalvelytę apgaudinėję Subočiai tikėjosi, kad atsikratę moters, jiems nereikės padengti ir svetimų skolų.
Išgerti mėgusią kaimynę pora atsiviliojo prie Staškinės ežero. Kai ši girta užmigo, ant jos kaklo užmetė grandinę ir pasmaugė. Po to kūną pririšo prie metalinių grotų ir nuskandino ežere.
Paskandintos merginos kūnas po kelių mėnesių išplaukė į vandens paviršių. Tuo metu Aušros ieškojo ne tik giminaičiai, bet ir policijos pareigūnai, tyrę sukčiavimus, paimant greituosius kreditus.
Sutuoktiniai policijos pareigūnams sukėlė įtarimų, nes iš jų namuose esančio kompiuterio ne kartą buvo prisijungta prie elektroninės bankininkystės ir A.Kalvelytės vardu paimti kreditai.
Vienas teisiamųjų pažįstamas teisme prisiminė, kad J.Subočius jo klausė, ar galėtų užmušti Aušrą.
Buvusį ugniagesį J.Subočių su auka siejo ir tolimi giminystės ryšiai. Aušra – jo pirmosios žmonos pusseserė. Vyras tikino, jog ji gerai sutarė ir su jo antrąja žmona Rasa.
J.Subočius kaltę dėl Aušros nužudymo vertė savo 25 metų žmonai Rasai. Vyras tvirtino, jog nužudyti merginą buvo jos idėja. Jis tvirtino, jog merginą nužudė jo žmona, o jis tik padėjo paslėpti kūną.
J.Subočius žmoną kaltino ir dėl sumanymo Aušros vardu imti greituosius kreditus – esą žmonos netenkino finansinė šeimos padėtis. Viename teismo posėdžių vyras tikino vis laiką stengęsis, kad šeimai nieko netrūktų. Jis kas mėnesį uždirbdavo po 2 tūkstančius litų, neseniai buvo pardavęs žemę.
Vyras prisiminė, jog mintis nužudyti Aušrą jo sutuoktinei kilo po apklausos policijos komisariate. Tuomet tyrėjai R.Subočienės klausinėjo, kas galėjo paimti kreditą jos bendradarbės vardu. Bijodama, kad nepaaiškėtų ir jos gudrybės, ji nusprendė atsikratyti A.Kalvelyte.
J.Subočius tikino bandęs atkalbėti žmoną nuo šiurpaus plano. Esą jis ketino įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju ir taip grąžinti svetimu vardu paimtus kreditus.
Prisimindamas nusikaltimo dieną, J.Subočius pasakojo, jog žmona jį vis ragino greičiau pasmaugti merginą, nors jis to daryti nenorėjo. Vyras sutiko aukai ant kaklo užmesti grandinę, bet smaugti ją liepė pačiai R.Subočienei.
Moteris stipriai tempė metalinę grandinę, o baigusi egzekuciją pasikvietė vyrą. „Sako, va nužudžiau“, – duodamas parodymus žmonos žodžius prisiminė Švenčionių rajono gyventojas.
Tuomet reikėjo atsikratyti lavono. Sutuoktiniai kūną prirakino prie metalinių grotų ir nunešė į valtį. Jų atsigabenta valtis prakiuro, todėl teko pasinaudoti kita, stovėjusia pakrantėje. Nužudytosios kūną jie į vandenį išmetė vos už kelių metrų nuo kranto.
Po kelių dienų R.Subočienė buvo sugrįžusi prie ežero, įsitikinti, ar kūnas neiškilo į paviršių.
R.Subočienė teisme teigė atvirkščiai, esą paimti kreditus ir nužudyti A.Kalvelytę sumąstė jos sutuoktinis.
