Anksčiau „Swedbank" dirbęs, o vėliau Lietuvos paštui vadovavęs Andrius Urbonas už grotų turės praleisti pusšeštų metų. Taip pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas, nuosprendį verslininkams atidėjęs jau du kartus.
Buvęs „Swedbank lizingo” komercinio transporto lizingo skyriaus vadovas Ramūnas Macas nuteistas ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausme.
Vilniaus rajone veikiančios pirties vadovui Marijanui Romanovskiui teismas skyrė penkerius metus nelaisvės. Praėjusią vasarą šiam verslininkui Vilniaus rajono apylinkės teisme teko aiškintis dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Nutreistieji A.Urbonas ir M.Romanovskis - kaimynai ir geri pažįstami. Jie įsitikinę, kad nuteisti už tai, jog veikė bendrininkų grupėje. Abu verslininkai tai kategoriškai neigė.
Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos paskolų komiteto pirmininkas Ruslanas Pogorelovas pataisos namuose turės praleisti pustrečių metų, o panevėžietis bankroto administratorius Andrius Grigalauskas - ketverius su puse metų.
Nuteistieji vienai nukentėjusiajai turės sumokėti 48 tūkstančius litų ir padengti kito nukentėjusiojo advokato išlaidas - kiek daugiau nei tūkstantį litų.
Apie 3 milijonus litų ieškinį buvusiems darbuotojams buvo pareiškęs ir bankas „Swedbank". Jau baigus nagrinėti bylą, vankas nusprendė papildyti savo ieškinį, dėl to kartą teko atidėti nuosprendį. VAT banko ieškinį atmetė.
„Swedbank" prašymu, ši byla buvo nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose, kad nepaaiškėtų banko komercinės paslaptys.
A.Urbonas apgailestavo dėl sprendimo bylą nagrinėti neviešai. „Gaila, kad vyko uždaras posėdis. Jūs negalėjote dalyvauti, mano manymu, cirke", - po nuosprendžio žurnalistams sakė A.Urbonas. Jis viliasi, kad bylai pasiekus Apeliacinį teismą, posėdžiai bus vieši. Buvęs Lietuvos pašto vadovas neabejoja, kad skųs šį nuosprendį.
A.Urbonas įsitikinęs, sukurta, siekiant pašalinti jį iš Lietuvos pašto generalinio direktoriaus pareigų.
Nuosprendį išklausę vyrai buvo kaltinami tuo, jog rinko duomenis apie banko klientus. Teigiama, jog jie vykdė buvusio Lietuvos pašto vadovo A.Urbono nurodymus.
Tyrimo metu nustatyta, kad keturi kaltinamieji surinko informaciją apie keturių įmonių finansinę padėtį ir siūlėsi tarpininkauti, kad būtų pratęstos paskolų ar išperkamosios nuomos sutartys. Už tai grupuotės nariai reikalavo pinigų.
Teigiama, jog jie buvo pasiskirstę užduotis. Vieni rinko informaciją apie finansinių sunkumų turinčius banko klientus, kiti bandė juos priversti bendradarbiauti su kitais grupuotės nariais, tariamais konsultantais.
Norėdami sudaryti įspūdį, jog bando padėti verslininkams, tariami konsultantai specialiai vilkindavo banko ir paskolų prašančių bendrovių derybas. Per tą laiką sukčiai stengėsi sužinoti kuo daugiau informacijos apie įmonių veiklą bei jų finansinę situaciją.
