Moteris iš pradžių kūdikį pakrikštijo, o po to nužudė

Prieš pustrečių metų B.Budginaitė po išgertuvių 26 metų Renatos Tverijonaitės motinos namuose mirtinai sužalojo savo krikšto dukterį – draugės trijų mėnesių dukrelę Ugnę.

Motinai miegant mergina kūdikį išnešė į mišką ir paslėpė sausų lapų krūvoje net neįsitikinusi, ar jis jau miręs.

Po to ji grįžo į draugės namus, pagrobė vertingesnių daiktų ir paspruko. Klaipėdos apygardos teisme jau trečius metus narpliojama ši tragedija.

B.Budginaitė kaltinama bejėgiškos būklės mažamečio vaiko nužudymu.

Tikslinant painias nusikaltimo aplinkybes ir teismo medicinos ekspertų išvadas prireikė lavonėlį ekshumuoti. Galutinė išvada – kūdikis mirė nuo galvos traumų ir sušalimo.

„Ji man sukėlė skausmą visam gyvenimui ir nesigaili dėl to, negaliu jai atleisti“, – kalbėjo dukters netekusi R.Tverijonaitė.

B.Budginaitė iš dalies pripažįsta savo kaltę, teisme atsiprašė nukentėjusiosios.

Išgirdusi prokurorės siūlymą ją įkalinti ilgiems metams, mergina pratrūko raudoti: „Nenorėjau žudyti kūdikio, jis netyčia kelis kartus iškrito man iš rankų. Pamaniau, kad jau negyvas.“

B.Budginaitė 2011 metų lapkričio 4-ąją po išgertuvių Nausodžio seniūnijoje, R.Tverijonaitės motinos namuose, sužalojo draugės dukterį.

Tą dieną merginos buvo sumaniusios pasilinksminti – nusipirko sidro, degtinės, pasikvietė į svečius pažįstamų vaikinų.

Po vidurnakčio vieni svečiai išsiskirstė, bet atėjo kiti. R.Tverijonaitė juos išprašė ir nuėjo miegoti, o B.Budginaitė dar sėdėjo prie kompiuterio.

R.Tverijonaitė draugės paprašė ją pažadinti, jeigu tame pačiame kambaryje mieganti Ugnė atsibus, pradės verkti, o ji negirdės.

Motinai miegant namuose kažkas atsitiko. B.Budginaitė kūdikį išnešė į mišką ir paslėpė lapų krūvoje.

Paryčiais prabudusi R.Tverijonaitė susijaudino – įšalusiame kambaryje nebuvo nei dukrelės, nei B.Budginaitės.

Renatą pažadino kitame to paties sodo sklypo namelyje gyvenanti motina.

Ji sunerimo pamačiusi atlapotas dukters kambario duris.

Anksčiau tris kartus teista B.Budginaitė kurį laiką gyveno netoli Plungės esančiame Prūsalių kaime.

Renata draugę buvo įsileidusi į motinai priklausantį sodininkų bendrijos namelį.

Duktė su motina iškart nuvažiavo į Plungę ieškoti B.Budginaitės.

Ten gyveno jos motina su patėviu. Liudmila Budginienė jų neįsileido – sakė, kad Birutės nėra namie.

Kai moterys pagrasino kreiptis į policiją, į kiemą išlindo apsimiegojusi B.Budginaitė.

Birutė tvirtino naktį staiga sumaniusi išeiti iš namų, nežinanti, kas ten vyko. Abi draugės nuvyko į policiją, kur R.Tverijonaitė parašė pareiškimą dėl dingusios dukters.

Po trijų valandų B.Budginaitei buvo uždėti antrankiai – ji prisipažino išnešusi Ugnę į mišką.

Su tarnybiniais šunimis nuvykę į Nausodžio seniūniją pareigūnai aptiko kraupų radinį.

„Vakarodami išgėrėme tris butelius sidro.

Vidurnaktį atvažiavę du vaikinai Marius ir Gediminas atsinešė alaus.

Su Renata gėrėme degtinę. Jokio triukšmo nebuvo, kambaryje tyliai grojo muzika, Ugnė ramiai gulėjo savo lovelėje.

Kai vaikinai išėjo, dar buvo atėję kiti, bet Renata juos greitai išprašė ir nuėjo miegoti. Prašė, kad pabūčiau, todėl atsiguliau šalia jos“, – teisme pasakojo B.Budginaitė.

Kas sužalojo Ugnę, B.Budginaitė esą nežino: „Mergaitė pradėjo verkti, pakėliau ją iš lovytės. Ji netyčia išslydo man iš rankų ir nukrito ant grindų.

Jaučiausi girta, bet nebuvau supykusi, netrankiau vaiko. Nežinau, iš kur kiti sužalojimai, – nebuvo jokių smūgių.“

Lavonėlį pakartotinai ištyrę teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jam lūžęs kaukolės pamato skliautas ir apatinis žandikaulis.

Tokių sužalojimų galėtų atsirasti, jeigu kūdikis būtų kritęs ant grindų iš 150 centimetrų aukščio.

Tą dieną lauke buvo vėsoka – temperatūra siekė 4 laipsnius šilumos.

Sužalotas, bet galbūt dar gyvas vaikas, paliktas miške, galėjo mirtinai sušalti.

Ant aukos kūnelio aptikus keturių smūgių į ribotus paviršius pėdsakų, neatmesta, kad kūdikis buvo daužomas į kažkokius daiktus. Nešamas į mišką jis dar galėjo būti gyvas.

Per kratą B.Budginaitės motinos bute rasti Renatos daiktai – nešiojamasis kompiuteris, skaitmeninis fotoaparatas, mobilusis telefonas, rankinė, švarkelis.

Palikusi kūdikį miške Birutė pasisavino ir draugės dviratį. Su vogta manta numynė į Plungę. Viso jos grobio vertė – 2200 litų.

Teisme B.Budginaitė iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau šiurpaus įvykio aplinkybių neatskleidė, nepasakė, kodėl nežadino Renatos: „Pamaniau, kad kūdikis jau negyvas, nešdama į mišką vėl suklupau. Jo nemėčiau, gražiai padėjau po medžiu.“

Kodėl B.Budginaitė, miške paslėpusi sužalotą draugės kūdikį, grįžo į jos namus ir ten susišlavė vertingesnius daiktus?

Mergina aiškino, jog taip elgėsi tikėdamasi išvengti įtarimų: „Norėjau suvaidinti vagystę, kad niekas nesuprastų, kas nužudė vaiką.“

Sprukdama iš nusikaltimo vietos Birutė mobiliuoju telefonu paskambino savo dėdei Antanui Viršilui – paprašė, kad jis iš Plungės atvažiuotų jos pasitikti.

„Viską papasakojau dėdei. Net pamatęs rankinę su pavogtais daiktais jis nepatikėjo tuo, ką jam pasakiau“, – kalbėjo B.Budginaitė.

Tik teisėjos Violetos Miliuvienės paraginta B.Budginaitė pašoko ir atsiprašė buvusios draugės už suteiktą skausmą: „Anksčiau man nebuvo jokios galimybės to padaryti.“

Ne tik kaltinamoji, bet ir nukentėjusioji R.Tverijonaitė teisme sėdėjo su antrankiais. Ji irgi nuteista už vagystę – atlieka bausmę Panevėžio moterų kalėjime.

„Plungės bažnyčioje Birutė laikė mano vaiką. Nesitikėjau, kad Ugnės krikštamotė šitaip pasielgs“, – sielojosi R.Tverijonaitė, po šios nelaimės susilaukusi dar vieno vaiko.

B.Budginaitės dėstoma nelaimingo atsitikimo versija teisėjai V.Miliuvienei sukėlė abejonių.

Paaiškėjo, kad Renatą ir vieną tą naktį jos namuose viešėjusį vaikiną sieja intymūs jausmai. Jis patiko ir Birutei.

Iškvietus į teismą vaikinus, su kuriais draugės tą dieną linksminosi, mėginta aiškintis, ar jos nebuvo įsipainiojusios į meilės trikampį.

R.Tverijonaitė prašė priteisti iš B.Budginaitės 200 tūkst. litų neturtinės žalos atlygį.

Tiek litų dukters netekusi R.Tverijonaitė teismo prašo priteisti iš buvusios savo draugės kaltinamosios B.Budginaitės.