Klaipėdos apygardos teismui prieš kelerius metus baigiant nagrinėti Tauragės gyventojo 40 metų Vaido Žąsyčio nužudymo bylą, anksčiau devynis kartus teistas, niekur nedirbantis 29 metų A.Jonkus dingo iš teisėsaugos akiračio.
Keturi žudynių dalyviai tauragiškiai nuteisti ir įkalinti, o A.Jonkus, pravarde Šocikas, tik dabar išgirs nuosprendį.
Šiam tauragiškiui antrankiai uždėti Austrijoje, kur jis slapstėsi nuo bausmės.
A.Jonkus teigė prie žudynių neprisidėjęs ir nieko neprisimenąs. Bet kaltinimus jis pripažino ir sutiko, kad baudžiamoji byla dėl nusikaltimo slėpimo būtų nagrinėjama pagreitinto teismo proceso tvarka.
Iš krikštynų negrįžo namo
Tragedija Tauragėje įvyko 2007 metų birželio 8-osios naktį.
Prieš tai kelių šalies sunkiosios atletikos čempionatų nugalėtojas V.Žąsytis su dvidešimtmečiu sūnumi Šarūnu dalyvavo krikštynose, pramogavo prie užtvankos, nusifotografavo ant vandens motociklo.
Po vidurnakčio atsisveikinęs su sūnumi V.Žąsytis išėjo namo ir negrįžo.
Vėliau paaiškėjo, jog vyras Laisvės gatvėje susidūrė su šutve įkaušusių jaunuolių, tarp kurių buvo pažįstamų. Automobiliais atvažiavę į aikštelę jie ten linksminosi – rūkė marihuaną, gėrė alkoholį.
V.Žąsytis paprašė tauragiškio Pauliaus Stumbro cigaretės, o tas kumščiu trenkė jam per galvą. Vyras pargriuvo aukštielninkas ir nebesikėlė.
Gaivino žiebtuvėlio ugnimi
Kartu su P.Stumbru asfalto aikštelėje šėlo jo bendraamžiai draugai Arūnas Mačiulis, Karolis Dumčius, Algirdas Kaminskas ir A.Jonkus.
Kai V.Žąsytis parvirto, kompanija įtarė, kad jis tik apsimeta negyvėliu. A.Mačiulis nusprendė patikrinti – spragsėdamas dujiniu žiebtuvėliu svilino aukai nosį ugnimi, tačiau vyras nesikėlė.
Po to A.Mačiulis sėdo į savo automobilį „Peugeot“ ir taikėsi užvažiuoti ant V.Žąsyčio – jeigu sumuštasis gyvas, sujudės. A.Kaminskas spėjo patraukti ant žemės gulintį žmogų.
Tada tauragiškiai aukos kūną numetė į krūmus ir išsivažinėjo. Tačiau po kurio laiko sugrįžo į tą pačią vietą prisipirkę alkoholio.
Mirusįjį vežiojo bagažinėje
Jaunuoliai V.Žąsyčio kūną įkėlė į P.Stumbro automobilio „Saab 93“ bagažinę ir išgabeno iš Tauragės. Važiuodami priekyje „Volkswagen Golf“ A.Kaminskas ir A.Jonkus dairėsi, ar pakeliui nesutiks policijos.
Nuvažiavę į Sakalinės mišką bendrininkai iškasė negilią duobę ir padėjo ten kūną. Kapą dar pamindžiojo, kad nebūtų matyti, apklojo šakomis.
Trimis automobiliais važiavusi šutvė prie Šešuvies tilto sudegino V.Žąsyčio pasą ir piniginę, kurioje buvo šimtas svarų, kastuvus sumetė į upę.
Paslėpusi kūną šutvė degalinėje nusipirko alkoholio, užkandžių. Po to nuvyko į K.Dumčiaus uošvio sodybą – ant laužo kepė dešreles, kalbėjosi.
Norėjo išniekinti palaikus
Girtuokliaujant nuspręsta, kad auka paslėpta prastai, reikia ją išgabenti iš Tauragės rajono. Ryte jaunuoliai nuvažiavo į mišką, iškasė nužudytąjį. Kūną vėl įkrovė į P.Stumbro automobilį „Saab“.
Vėliau P.Stumbras prisiminė, kad prie laužo bene aktyviausiai reiškėsi Šocikas: „Siūlė sudeginti lavoną. Arba nukapoti galvą, kad niekas neatpažintų, kūną apiberti kalkėmis, kurios greitai viską sugraužia.“
Tą rytą „Volkswagen Golf“ vairavęs A.Kaminskas pasakojo, kad „Saab“ važiavo iš paskos: „Pakelėje radome „Peugeot“, kuriame sėdėjo A.Mačiulis. Tokio sutarimo, kad važiuosime kartu, nebuvo.“
Pelkėje paliko kūną ir batą
„Saab“ vairavęs P.Stumbras vienas auką nuvežė į miškelį Šilutės rajone ir išmetė pelkėtoje vietovėje. Pasak jo, lavonas iškart nugrimzdo. Klampynėje liko daiktinis įrodymas – P.Stumbro sportinis batas.
Važiuojant atgal P.Stumbro „Saab“ įklimpo pažliugusiame miško kelyje. Išėjęs į plentą jis susirado ūkininką. Pastarasis, aišku, nieko neįtardamas, padėjo žudikui – traktoriumi išvilko automobilį į plentą.
Grįždamas į Tauragę dar neišsipagiriojęs P.Stumbras sukėlė avariją – rėžėsi į policijos automobilį ir paspruko.
Išsigandęs žudikas nusprendė dingti – išrūko į Ispaniją, kur buvo įsikūrusi jo sesuo, bet po kelių mėnesių grįžo.
Subendrinus ankstesnes bausmes P.Stumbras už tyčinę žmogžudystę ir jos slėpimą įkalintas 12 metų ir 7 mėnesiams.
Miške užkasė dar gyvą auką?
Padėję slėpti nusikaltimą sėbrai A.Kaminskas ir A.Mačiulis atsipirko švelniomis bausmėmis – nuo vienų iki dvejų metų. Vos penkias klases baigęs A.Jonkus aiškino, kad tuomet buvo girtas, nieko nesuvokė, jį draugai kaip pelų maišą vežiojo automobiliu.
Į posėdžius neatvykstantiems K.Dumčiui ir A.Jonkui buvo skirtas suėmimas. Tuomet Šocikas pasislėpė. Jo byla buvo išskirta į atskirą.
V.Žąsyčio giminės siekė, kad būtų nuteisti ne trys, o penki jaunuoliai.
Jiems nedavė ramybės mintis, kad nuo alkoholio ir narkotikų apkvaišusi kompanija pirmą kartą miške užkasė auką dar gyvą.
A.Kaminskas taip pat minėjo, kad sumuštas V.Žąsytis galėjo būti komos būsenos: „Sakiau jiems, kad nevežtų į mišką, gal dar gyvas.“
Bėgliui nepavyks išsisukti
Jau beveik išnagrinėtą bylą Klaipėdos apygardos teismas grąžino prokuratūrai – prireikė papildomų įrodymų.
Teismo medicinos ekspertai nenustatė, kaip buvo iš tikrųjų, – po trijų mėnesių atkasti palaikai buvo smarkiai suirę, likęs tik skeletas.
Tada galutinai paaiškėjo, kad smūgio į galvą būta stipraus – V.Žąsyčiui lūžo nosies kaulas.
Ekshumavus nužudytojo palaikus pasyvius nusikaltimo dalyvius vaidinę liudininkai A.Jonkus ir A.Kaminskas tapo kaltinamaisiais.
Byla nuolat strigo, nes posėdžiuose nepasirodydavo tai vienas, tai kitas kaltinamasis. Dėl to jiems teko skirti suėmimą.