Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino
žemesnės instancijos teismų (Vilniaus apylinkės teismo 2013 metų
birželio 5 dienos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 metų spalio 12
dienos) nutartis, kuriomis buvę pareigūnai pripažinti
piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir jiems skirta po 13 tūkst.
litų baudų. LAT baudžiamąją bylą nutraukė.
„Nuteistųjų veiksmai daugialypiai. Ant kai kurių dokumentų,
susijusių su privataus investuotojo parinkimu, yra A.Ignoto parašai,
bet daugelis dokumentų pasirašyti ūkio ministro Vyto Navicko, o
Vyriausybės nutarimai - ministro pirmininko (Gedimino Kirkilo - BNS).
Taigi, akivaizdu, kad ne nuteistieji nulėmė visus priimtus
sprendimus. Nors kai kuriuose nuteistųjų veiksmuose galima
įžvelgti formalių piktnaudžiavimo požymių, tačiau iš bylos
medžiagos negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad būtent šių
nuteistųjų veiksmai lėmė tokį pirkimo būdą bei „Achemos“
parinkimą kaip investuotoją“, - rašoma LAT nutartyje.
Be kita ko, LAT teisėjų kolegija mano, kad didelės neturtinės
žalos valstybei padarymu kaltinti pareigūnai nepadarė jokių
veiksmų, kurie žlugdytų projektą ar darytų žalos valstybei.
„Kaip tik atvirkščiai, jie darė viską, kad terminalas būtų
pradėtas statyti kuo greičiau, dalyvaujant ne atsitiktiniam
juridiniam asmeniui, o didžiausiam Lietuvos dujų vartotojui. Kalbant
apie žalą, tai ji galėjo būti padaryta tik konkrečiam asmeniui,
šiuo atveju tam, kas rimtai pretendavo tapti naujai steigiamos
įmonės akcininku, ir juo netapo. Tačiau, kaip bebūtų keista,
byloje nėra nukentėjusiųjų nuo N.Pažūsienės ir A.Ignoto
veiksmų...“, - rašoma nutartyje.
Teismas taip pat pabrėžė, kad motyvuojamoji apylinkės teismo
nutarties dalis yra tik 1,5 lapo, nors pats nuosprendis surašytas 94
lapuose. Be to, bylos medžiaga buvo visiškai neanalizuojama,
neaišku, kokie įrodymai kokius nusikaltimo faktus įrodo.
„Teismai, nagrinėdami tokią bylą, turėjo nustatyti ir
parašyti ne tik faktinius kaltinamųjų veiksmus, bet ir motyvuoti
jų priešingą tarnybai ir baudžiamajam įstatymui pobūdį. Kadangi
nuteistieji veikė tokioje erdvėje, kur susikerta skirtingų asmenų
ir institucijų kompetencija, nuosprendyje turėjo būti įrodyta, kad
būtent dėl nuteistųjų ir tik dėl jų neteisėtų veiksmų
valstybei buvo padaryta žala“, - teigia LAT.
Buvęs Ūkio ministerijos sekretorius A.Ignotas, buvusi
ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovė
N.Pažūsienė ir buvęs ministerijos valstybės sekretorius Gediminas
Miškinis buvo kaltinami tuo, kad 2008 metais, steigiant suskystintų
dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas, be
konkurso pasirinko „Achemą“.
Dabartinį Ūkio ministerijos kanclerį G.Miškinį teismas
išteisino jau pernai, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą
veiką.
LAT nutartyje rašoma, kad 2008 metų vasarį Vyriausybės
strateginio planavimo komitetas pritarė, jog būtina iki 2008-ųjų
pabaigos parengti galimybių studiją dėl SGD terminalo įrengimo ir
pakviesti dalyvauti didžiausius šalies gamtinių dujų vartotojus.
2008 metų vasarį V.Navicko įsakymu sudaryta speciali komisija
turėjo įvertinti studiją ir pateiktus pasiūlymus dėl
investuotojo- joje, be kitų dalyvių, dirbo „Achemos“,
„Lietuvos dujų“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos
atstovai. A.Ignoto pasirašytu raštu bendrovėms leista prisidėti
prie studijos rengimo ir finansavimo, tačiau prie to prisidėjo tik
„Achema“, kuri finansavo trečdalį studijos rengimo.
2008-ųjų rugsėjį SGD terminalo studijos parengimo priežiūros
komisija nutarė kartu su „Achema“ įkurti projekto įgyvendinimo
bendrovę Gamtinių dujų terminalas. Iš karto po to Vyriausybė
priėmė nutarimą, kuriuo terminalo steigimui buvo skirta 80 tūkst.
litų.
Gavus leidimą pirkimą įgyvendinti apklausos būdu, tų pačių
metų spalį Ūkio ministerija pakvietė bendroves „Achema“,
„Lietuvos dujos“, Lietuvos elektrinė, „Vilniaus energija“ ir
„Neo Group“ dalyvauti steigiant Gamtinių dujų terminalą.
Kaip rašoma LAT nutartyje, „Achema“ sutiko dalyvauti ir
turėti 20 proc. jo akcijų. Lietuvos elektrinė, „Vilniaus
energija“ ir „Neo Group“ dėl įvairių priežasčių nesutiko
dalyvauti, o „Lietuvos dujos“ norėjo, tačiau suabejojo dėl
paraiškų pateikimo termino.
2008 metų spalio 15 dieną A.Ignotas informavo „Achemą“, kad
pasirinktas jos pateiktas pasiūlymas.
„Bylos medžiagoje matyti, kad kiti dujų vartotojai patys
nusišalino nuo aktyvaus dalyvavimo terminalo studijos rengime,
neįnešė jokio finansinio indėlio, todėl Ūkio ministerijai ir
Vyriausybei buvo aišku, kad realiausias dalyvis buvo „Achema“. Be
to, byloje nėra duomenų, kad proteguojant „Achemą“, būtų
užkertamas kelias dalyvauti steigiant įmonę kitiems dujų
vartotojams. Kiti dujų vartotojai, tarp jų ir „Lietuvos dujos“,
buvo informuoti apie Vyriausybės veiksmus, susijusius su SGD
terminalo studijos rengimu ir juridinio asmens formavimu“, - rašoma
teismo nutartyje.
Pasak prokurorų, Gamtinių dujų terminalas buvo valstybinės
reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas,
kurio įstatinis kapitalas turėjo būti 250-300 mln. litų. Jo
statyboms turėjo būti skelbiamas konkursas. Prokurorai įtarė, kad
N. Pažūsienė A.Ignotui pasiūlė įmonės įstatinį kapitalą
numatyti vos 100 tūkst. litų vertės (80 tūkst. litų - valstybės
įnašas) ir organizuoti pirkimą supaprastinta tvarka - apklausos
būdu.
Dalyvauti konkurse Ūkio ministerija pakvietė penkias bendroves,
tačiau joms suteikė tik 5 dienas (dvi iš jų buvo savaitgalio), per
kurias jos turėjo pateikti pasiūlymus. Šią tvarką bandė
užprotestuoti „Lietuvos dujos“, tačiau jai buvo atsakyta, kad
įmonė turėjo pakankamai laiko pasiruošti konkursui ir pateikti
pasiūlymą.
Apygardos teismo manymu, šis terminas buvo per trumpas. Netrukus
konkurso nugalėtoja buvo paskelbta „Achema“, disponavusi visa su
konkursu susijusia informacija.
80 proc. Gamtinių dujų terminalo akcijų valdė valstybė, 20
proc. - mirusio verslininko Bronislovo Lubio kontroliuojamo koncerno
„Achemos grupė“ įmonė „Achema“. 2009 metų pabaigoje jau
kita - Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė - likvidavo įmonę.