Pasak šioje byloje nuteisto buvusio „omonininko“ Konstantino
Michailovo advokato Arūno Marcinkevičiaus, šie liudytojai į teismo
posėdį turėtų atvykti penktadienį.
„Bus įdomu paklausyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė
advokatas.
„Jie (liudininkai - BNS) turi atskleisti, kad bendrai OMON
veikla buvo nukreipta prieš civilius gyventojus, ir kad neva
egzistavo vidinė šio padalinio politika, nors man sunku tai
suprasti. Kokia gali būti politika OMON viduje, jei jie yra
kariškiai?“, – stebėjosi advokatas.
Vienas šios bylos kaltintojų prokuroras Saulius Verseckas BNS
sakė, kad liudytojus tikimasi apklausti dėl grupių, kuriose jie
tarnavo, sukūrimo paskirties.
Trečiadienį vykusiame posėdyje nebuvo paskelbta, ar šiuos
buvusius „omonininkus“, galimai gyvenančius Latvijoje, teismui
pavyko surasti, ar jiems įteikti šaukimai.
Trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme buvo skelbiama, kokius
prokuratūros pateiktus dokumentus prie bylos prijungė teismas.
Teisėjų kolegija pranešė, kad prie bylos prijungia tik dalį
dokumentų, nes likusieji yra bendro pobūdžio apie politinę
situaciją.
Iš pateiktų dokumentų aiškėja, kad 1991 metais Lietuvoje
veikusi Vyriausybė siuntė įvairius raštus Rusijos vadovybei dėl
„omonininkų“ siautėjimo nepriklausomybę atkūrusioje
valstybėje.
Paskelbta, kad 1991 metais tuometinis premjeras Gediminas
Vagnorius kreipėsi į Rusijos Federacijos prezidentą Borisą
Jelciną ir informavo apie kariškių vykdytus užpuldinėjimus.
Premjeras Rusijos valdžiai taip pat siuntė raštus dėl Lietuvoje
kariškių vykdytų valstybinių įstaigų ir muitinės postų
puldinėjimo.
Prie bylos prijungta ir Lietuvos Vyriausybės telegrama, kurioje
reiškiamas susirūpinimas, jog Rusijos valdžia nesiima priemonių
nutraukti muitinės postų puolimus. Buvęs vicepremjeras Zigmas
Vaišvila rašė kreipimąsi į sovietų gynybos ministrą Dmitrijų
Jazovą.
Taip pat raštai atskleidžia, kad tuometinė Lietuvos valdžia
reiškė susirūpinimą incidentu, kai Krašto apsaugos departamento
generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir jo vairuotoją
Vilniaus miesto centre neteisėtai sulaikė ginkluoti
„omonininkai“. Šiuos nusikaltimus dabar nagrinėja Vilniaus
apygardos teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas Medininkų žudynių bylą nagrinėja
beveik pustrečių metų – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų
sausio 26 dieną.
K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos
teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio.
Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu ir 2011
metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio
kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo
pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.