Iki šiol pergales teismuose nuolat švęsdavęs šešėlinis milijonierius S.Rachinšteinas sulaukė smūgio iš Apeliacinio teismo.
Jis nebegaus daugiau nei 7 milijonų litų – juos iš bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ jam buvo priteisęs Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjas Dainius Rinkevičius.
Ginčą išsprendė neteisingai
Šis teisėjas buvo itin palankus aferų meistrui S.Rachinšteinui ir nutarė, jog jam priklauso ir Rusijoje įsigyti žemės sklypai, ir už pirkinį sumokėti pinigai.
Bylą dėl žemės sklypų Rusijoje iš naujo išnagrinėjęs Apeliacinis teismas panaikino praėjusių metų vasarį priimtą VAT sprendimą.
„Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, neteisingai aiškino ginčo sutarčių nuostatas ir iš esmės neteisingai išsprendė bylą“, – taip VAT darbą sprendime įvertino Virginijos Čekanauskaitės vadovaujama Apeliacinio teismo kolegija.
S.Rachinšteino įsteigta bendrovė „Serneta“ ne tik negaus 7 milijonų litų, bet ir turės atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Iš bankrutuojančios „Sernetos“ bendrovei „Rivona“ priteisti 48 tūkstančiai litų, „Norfos mažmenai“ – beveik 10 tūkstančių litų.
„Serneta“ valstybei turės atlyginti ir teismo proceso išlaidas – 30 tūkstančių litų. VAT nuo šio mokesčio „Sernetą“ atleisdavo, nes S.Rachinšteino advokatai sugebėdavo įrodyti, kad bendrovės finansinė padėtis labai sunki.
Praėjusių metų rugsėjį „Sernetai“ buvo iškelta bankroto byla.
Įrodymas – tik pašto kvitas
Prieš septynerius metus „Serneta“ iš trijų bendrovių, kurias Rusijoje įsteigė Lietuvos verslininkai, už 7 mln. litų įsigijo žemės sklypų ir planavo juose statyti prekybos ir pramogų centrus. Po kurio laiko S.Rachinšteinas apsižiūrėjo, kad jo įsigyti sklypai keliais arais mažesni, nei nurodyta pirkimo ir pardavimo sutartyje.
„Sernetos“ atstovai bandė įtikinti teismą, jog sklypų pardavėjų paprašė pataisyti sutartis ir siuntė laiškus bendrovei „Rivona“.
S.Rachinšteino atstovai VAT pateikė ir to įrodymą – Lietuvos pašto kvitą, liudijantį, kad buvo pirktas vienas vokas ir pašto ženklas. Tačiau jokiame dokumente nebuvo nurodyta, kas ir kam siuntė šį voką.
Sutartis nutraukė neteisėtai
„Rivonos“ atstovai teigė jokių pranešimų negavę, o S.Rachinšteinas jų atsakymo ir nelaukė.
„Serneta“ be pardavėjų žinios nutraukė visas tris sklypų pirkimo ir pardavimo sutartis ir ėmė reikalauti, kad bendrovės „Rivona“ ir „Norfos mažmena“ grąžintų už šiuos sklypus sumokėtus pinigus.
Tačiau priskaičiavus mokesčius ir delspinigius, ieškinys staiga išaugo dvigubai – net iki 12 milijonų litų.
Apeliacinis teismas pripažino, kad „Serneta“ sutartis nutraukė neteisėtai, todėl už sklypus sumokėti 7 milijonai jiems nepriklauso.
Įklampino ES parama
* Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokuratūra šiuo metu atlieka tyrimą dėl ES paramos lėšų grobstymo.
* Įtariama, jog S.Rachinšteinas siekė pasisavinti apie 10 milijonų litų, tačiau pirmuosius 3 milijonus litų gavusias jo įmones užklupo FNTT tyrėjai.
* Norėdamas įrodyti, kad kuria verslą kaime, S.Rachinšteinas artimų žmonių vardu nusipirko 6 bendroves ir planavo įsigyti dar keturias. Šešėlinis milijonierius jas įsigijo tuomet, kai bendrovės jau buvo pasirašiusios sutartis ES paramai gauti, todėl jam nebereikėjo tvarkyti jokių dokumentų.
* S.Rachinšteino nuosavybe tapusios bendrovės dalyvavo Kaimo plėtros programoje, už kurią atsakinga Žemės ūkio ministerija. Vienos bendrovės Vilniaus ir Trakų rajono kaimuose planavo gaminti baldus, kitos – tiekti tam reikalingą įrangą.
