Teisėja Jurgita Mačionytė paskelbė, kad gegužės 6 dieną
apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis dėl
suėmimo pratęsimo pagrįsta - įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, J.Melis įtariamas padaręs
labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos gresianti griežčiausia
laisvės atėmimo bausmė - kalėjimas iki gyvos galvos.
Tačiau teisėja taip pat paskelbė, kad pasikeitus aplinkybėms
apie įtariamojo dalyvavimą procese užtikrinimą, kardomosios
priemonės švelninimas gali būti sprendžiamas ir nepasibaigus
kardomojo suėmimo pratęsimo terminui.
J.Melis prašė panaikinti suėmimą ir skirti švelnesnę
kardomąją priemonę, galbūt svarstyti piniginio užstato skyrimą -
už A.Melį 35 tūkst. litų sutiko sumokėti jo giminaičiai.
Kaip skelbė BNS, gegužės 6 dieną Vilniaus miesto apylinkės
teismas J.Melio suėmimą pratęsė dviem mėnesiams. Tuo metu
prokurorai prašė pratęsti suėmimą ilgesniam - trijų mėnesių -
laikui.
Tai jau antras Rusijos piliečio gynėjo skundas Vilniaus
apygardos teismui dėl taikomo suėmimo. Balandį teismas pabrėžė,
kad suėmimo terminas nustatytas siekiant užtikrinti įtariamojo
dalyvavimą procese, o būdamas laisvėje jis gali bėgti, slėptis
nuo ikiteisminio tyrimo tyrimo ir teismo.
Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų
karininkas J.Melis buvo sulaikytas šių metų kovo 12-osios vakarą
Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus
kraštu.
J.Melis kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo
nusikaltimų, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento
prokuroro Gintauto Paškevičiaus teigimu, J.Melis buvo viename iš
tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos,
Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti
Europos arešto orderiai.