Prieš keletą metų Klaipėdos apygardos teismui baigiant nagrinėti Tauragės gyventojo 40 metų Vaido Žąsyčio nužudymo bylą, anksčiau net devynis kartus teistas, niekur nedirbantis A.Jonkus dingo iš teisėsaugos akiračio. Vyrui antrankiai buvo uždėti Austrijoje, kur jis slapstėsi nuo bausmės.
Keturi tauragiškio draugai, žudynių dalyviai, jau seniai nuteisti ir įkalinti, o A.Jonkus, pravarde Šocikas, nuosprendį išklausė tik dabar. Atsižvelgus į tai, kad vyras pripažino inkriminuojamus kaltinimus ir sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama pagreitinto teismo proceso tvarka, už nusikaltimo slėpimą jam skirta trečdaliu sumažinta bausmė – aštuoni mėnesiai nelaisvės.
Tačiau A.Jonkus neišvengė baudžiamosios atsakomybės už kitus nusikaltimus. Subendrinus visas iki gali neatliktas bausmes jam skirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesiųlaisvės atėmimo bausmė.
Iš pataisos namų neišlendantys recidyvistai, susitaikę su savo likimu, džiaugiasi atvežti į teismą teikti parodymų. Pakeitę aplinką jie šiek tiek prasiblaško, ypač tada, kai nauji nuosprendžiai neprailgina monotoniškų dienų už grotų. Tačiau Šocikui teisme klausytis kalbų nepatinka.
„Nuteiskite mane greičiau ir vežkite atgal į kamerą. Kam tos kalbos – nebūtina minėti visų civilinių ieškinių, sutinku, žalą atlyginsiu“, – pedantiškumu garsėjantį Klaipėdos apygardos teisėją Stasį Valužį greičiau skelbti nuosprendį ragino A.Jonkus.
Pažadėjęs atlyginti žalą nuo jo nukentėjusiems asmenims recidyvistas staiga prisiminė ir savo praradimus: „Įdomu, kodėl pareigūnai man negrąžina 2000 eurų, kuriuos paėmė kartu su kitais asmeniniais daiktais, kai buvau sulaikytas ir pergabentas į Lietuvą?“, – teisėjo klausė Šocikas.
Šiek tiek sutrikęs S.Valužis jam patarė kreiptis ne į teismus, nagrinėjančius jo baudžiamąsias bylas, o į kitas instancijas – pavyzdžiui, į Policijos departamentą: „Šitą klausimą būtina išsiaiškinti, kad nekiltų jokių įtarimų. Pinigai niekur nepradingo, jeigu jų iš tikrųjų būta.“
Tragedija, kurios dalyviu ir liudininku tapo A.Jonkus, įvyko 2007 metų birželio 8-osios naktį.
Tauragiškis V.Žąsytis Laisvės gatvės aikštelėje susidūrė su šutve įkaušusių jaunuolių, tarp kurių buvo ir A.Jonkus. Iš krikštynų grįžtantis vyriškis pažįstamo Pauliaus Stumbro papraštė cigaretės, o tas kumščiu trenkė jam į galva. Žmogus nugriuvo aukštielninkas ir nesikėlė.
Aikštelėje P.Stumbras ir A.Jonkus šėlo su bendraamžiais Arūnu Masiuliu, Karoliu Dumčiumi, Algirdu Kaminsku. Kompanija įtarė, kad nokautuotas V.Žąsytis tik apsimetinėja negyvėliu.
Sėdę į automobilį „Peugeot“ jaunuoliai taikėsi ant jo užvažiuoti – jeigu sumuštasis gyvas, tai pajudės. Spragsėdami dujiniu žiebtuvėliu svilino aukos nosį ugnimi. Bet V.Žąsytis nesikėlė.
Tad šutvė aukos kūną numetė į krūmus ir išsivažinėjo. Tačiau po kurio laiko, prisipirkę alkoholio jaunuoliai grįžo į tą pačią vietą. Įkeltą į P.Stumbro automobilio SAAB 33 bagažinę V.Žasyčio kūną jie nuvežė į Sakalinės mišką ir ten užkasė.
Po to trim automobiliais nuvažiavo prie Šešuvės tilto, kur sudegino V.Žąsyčio pasą, piniginę, kurioje buvo šimtas svarų, ir toliau girtuokliavo V.Dumčiaus uošvio sodyboje – ant laužo kepė dešreles, kalbėjosi apie merginas, blogai paslėptą lavoną.
Pasak P.Stumbro, prie laužo bene aktyviausiai reiškėsi Šocikas: „Tai jis siūlė sudeginti lavoną, nukapoti jam galvą, kad niekas neatpažintų, apiberti kalkėmis, kurios greitai viską suėda“.
Ryte P.Stumbras vienas grįžo į Sakalinės mišką. Atkastą V.Žasyčio kūną paslėpė kitoje vietoje – nuvežė į Šilutės rajone esantį miškelį ir paskandino pelkėje. Po to žudikas spruko į Ispaniją.
Suimti jaunuoliai teisme vertė kaltė vieni kitiems. Už žmogžudystę 12 metų ir 7 mėnesiams nuteistas P.Stumbras pateikė net tris skirtingas žudynių versijas – esą sėbrai jam grasinę, patys įmetė lavoną į SAAB bagažinę, vertė visur važinėti“.