Jo teigimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad šie pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir piktnaudžiavo tarnyba. Buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui ir buvusiam Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui prokuroras siūlo skirti 45 tūkst. 500 litų baudas, biure iki šiol dirbantį Emilijų Damukaitį siūloma nubausti 39 tūkst. litų bauda, o jo kolegoms Vitalijui Vitkovskiui ir Dariušui Sinkevičiui skirti po 32 tūkst. 500 litų baudas.
Savo baigiamąją kalbą prokuroras skaitė net tris dienas.
Pareigūnus į teisiamųjų suolą pasodino liudytojo Mindaugo Žalimo parodymai.
2011 metų spalio pabaigoje paaiškėjo, kad dar 2009 metų rugsėjo mėnesį M.Žalimas atvyko į Policijos departamentą ir papasakojo pareigūnams apie D.Kedžio planus žudyti tariamus pedofilus, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.
Kaip teisme aiškino teisiamieji, jiems M.Žalimo liudijimas pasirodė, lyg pilnaties paveikto žmogaus, tačiau jie vis dėlto kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad ji kreiptųsi į teismą dėl leidimo sekti D.Kedį.
Kadangi pareigūnai nepaaiškino, kodėl prašo sekti D.Kedį, jiems buvo leista tik klausytis jo pokalbių.
Net ir vėliau, po Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo, pareigūnai apie M.Žalimo apsilankymą Policijos departamente niekam nesakė.
Jie puolė ieškoti įtariamo žudiko, M.Žalimo nurodydama sodo namelyje surengė pasalą, vėliau paliko jame sekimo įrangą, bet ir tada apie savo veiksmus nesiteikė informuoti nužudymo bylą tiriančių pareigūnų.
Prokuroro nuomone, pareigūnų veiksmai M.Žalimo nurodytame namelyje buvo neteisėti, nes pareigūnai neturėjo teismo leidimo palikti namelyje technines sekimo priemones, taip pat neturėjo teisės namelyje atlikti kratos, nes nei M.Žalimas, nei sodo namo savininkas nebuvo byloje įtariamieji, neturėjo teisės klausytis M.Žalimo pokalbių.
A.Vereniaus teigimu, pareigūnų pateikta versija, kad nuslėpdami M.Žalimo vizitą jie siekė apsaugoti savo informacijos šaltinį, yra tik gynybos taktika, kaip ir aiškinimas, kad pats M.Žalimas nesutiko būti apklaustas liudytoju, nes pats svarbus liudytojas teigia atvirkščiai, niekas net neplanavo jo apklausti, o jo pirmą dieną pareigūnams įteiktas smulkus aprašymas apie D.Kedžio planuojamas žmogžudystes, Policijos departamente tiesiog dingo.
V.Račkausko liudijimą, kad jis iki žudynių nieko nežinojo nei apie M.Žalimą, nei apie tariamos pedofilijos bylą prokuroras siūlo vertinti kritiškai. Jo darbo kabinete rasti dokumentai įrodo, kad buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas žinojo ir domėjosi šia istorija. Ant vieno rastų dokumentų jis pats savo ranka buvo užrašęs M.Žalimo pavardę, o kitame parašė „patikrinti namelį“.
Taip pat prokuroras mano, kad pareigūnų tylėjimas apie M.Žalimo apsilankymą ir jo pasakojimą įrodo, kad teisiamieji ilgą laiką trukdė atliekam ikiteisminiam tyrimui ir leido D.Kedžio bendrininkams išvengti atsakomybės už savo veiksmus.
„Yra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala ne tik valstybei, bet ir nukentėjusiesiems“, – sakė A.Verenius. Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti Laimutė Stankūnaitė ir jos tėvai bei J.Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė.
Prokuroro nuomone, E.Damukaitis ir V.Račkauskas taip pat turi būti pripažinti dėl dokumento suklastojimo, nes nors ir buvo prašomi pateikti visą turimą informaciją, Generalinei prokuratūrai išsiųstame rašte atsakė, kad jie neturėjo jokių duomenų apie D.Kedžio kėslus žudyti žmones.
