Latvijoje gyvenantis ukrainietis I.Lypnykas į kalėjimą 16 metų pasiųstas už tai, kad Biržų rajone žiauriai susidorojo su 63 metų Latvijos gyventoju Igoriu Zenovu ir pagrobė jo daiktų, rašo „Lietuvos rytas“.
Praėjusių metų balandžio pradžioje I.Lypnykas savo auką pasikvietė į Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Biržų rajone, esantį Didžiosios Panemunės kaimą.
Žadėdamas parduoti senovinių daiktų, jaunuolis nusiviliojo pensininką į nuošalią vietą prie apleistų fermų ir ten užpuolė.
Nužudė ir apiplėšė
Žudikas kapojo I.Zenovui galvą mačete, trankė lentgaliu.
Auka mirė egzekucijos vietoje. Vėliau teismo ekspertai nustatė, jog I.Zenovui buvo sulaužyta kaukolė, į smegenis išsiliejo kraujas.
Nužudęs senienų supirkėją, I.Lypnykas pagrobė jo automobilį „Citroën Berlingo“ bei jame buvusius daiktus: kepurę, akinius, medinę dėžę, senovinį šviestuvą.
Apieškojęs savo auką nusikaltėlis paėmė rastus dokumentus, 30 latų (147 litus) bei telefoną, kuris kainavo 1200 litų.
Iš viso jis pagrobė daugiau nei 9000 litų vertės turto.
Pirkėjas sukėlė įtarimų
Vėliau žudikas atvažiavo į Germaniškio gyvenvietės parduotuvę ir ten nusipirko alaus. Dar po pusvalandžio jis nusipirko degtinės, alaus ir cigarečių.
Šis pirkėjas pardavėjai pasirodė įtartinas, nes jo automobilis buvo išdaužytu priekiniu stiklu ir lempomis. Moteris dėl viso pikto užsirašė jo numerį. Paaiškėjo, kad ne veltui.
Kaime I.Lypnykas prisistatė senienų supirkėju.
Jis aiškino, kad automobilį suniokojo nepažįstami vyrukai. Esą jie visureigiu BMW X5 užblokavo kelią ir ėmė daužyti „Citroën Berlingo“.
Tariamas senienų supirkėjas klausė, kas kaime galėtų sutaisyti jo mašiną. Liudininkai sakė matę, kad jis turėjo rankoje mobiliojo ryšio telefoną.
Tikino, kad žudikas mirė
Pareigūnai greitai sulaikė įtariamąjį I.Lypnyką. Jis buvo girtas, o jo veidas – sutinęs.
Sulaikytasis verkė, o vežamas į areštinę užsnūdo policijos automobilyje.
Įtariamasis iš pradžių prisipažino, kad nužudė I.Zenovą, parodė, kur ir kaip tai padarė.
Tačiau teisme jis ėmė neigti savo kaltę. Nusikaltėlis aiškino, kad antikvarinių daiktų supirkėją nužudė kitas žmogus. Esą tikrasis žudikas jį grasinimais privertė prisiimti kaltę. I.Lypnykas esą prisipažino išsigandęs.
Tačiau vos tik išgirdęs, kad grasintojas mirė, jis atskleidė tikrąją tiesą.
Tačiau pareigūnų surinkti įrodymai patvirtino I.Lypnyko kaltę. Įrodyta, jog į egzekucijos vietą ėjo du žmonės: sniege palikti pėdsakai išdavė, kad kartu su I.Zenovu į nuošalią vietą ėjo būtent I.Lypnykas.
Teisme liejo ašaras
Tardamas paskutinį žodį teisme kaltinamasis verkė. Teko dešimčiai minučių atidėti kalbą, kad jis nusiramintų.
I.Lypnykas dar kartą paneigė žudęs latvių senienų supirkėją, aiškino, kad išgėręs niekada nebūna agresyvus – net kam nors sudavęs, po to ilgai gailisi.
Todėl jis negalįs įsivaizduoti, kaip reikėtų jaustis ką nors nužudžius.
Teisme įrodyta, jog I.Lypnykas buvo suplanavęs žmogžudystę, kad galėtų pagrobti savo aukos turtą.