Praėjusį šeštadienį Vilniuje, prie Trinapolio gatvėje esančio daugiabučio namo laiptinės, nušautas žinomas nusikaltėlių pasaulio veikėjas 54 metų I.Tiomkinas – 749-oji auka, kurios nužudymą ėmė tirti Vilniaus apskrities policijos viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis, rašo "Lietuvos rytas".
Patyręs pareigūnas tiek kartų pats važiavo į nužudymo vietas, apžiūrinėjo aukų kūnus ir kartu su kolegomis ieškojo nusikaltėlių pėdsakų.
Surado beveik visus. Vilniaus policijos kriminalistai ištiria per 90 procentų nužudymų. Ar pavyks surasti I.Tiomkino žudikus?
„Niekada neprognozuoju ir nežadu, kad nusikaltimas bus ištirtas“, – kukliai šypsosi 53 metų A.Mikulskis.
– Vilniuje jau senokai nebuvo žmogžudystės, susijusios su organizuotu nusikalstamumu. Atrodo, jau primiršti ir prieš porą dešimtmečių veikusių grupuočių nariai?
– Taip, ši žmogžudystė buvo netikėta. Vilniaus kriminaliniame pasaulyje tokiems nusikaltimams nebėra pagrindo.
Sąskaitas gali suvedinėti tik tarpusavyje kažkuo nepasidalijantys pavieniai šio pasaulio atstovai. Jų Vilniuje dar yra, bet žudyti vieni kitų jie nebeturi motyvų.
Dabar nusikaltimų pobūdis visiškai pasikeitęs. Dažniausiai siekiama užvaldyti turtą, tačiau tai daroma be smurto.
Norėdami tai padaryti nusikaltėliai turi rimtai pasukti galvą. Jie kurpia įvairias verslo schemas, o tam dabar yra daug galimybių.
– Buvote vienas tų pareigūnų, kurie triuškino „Vilniaus brigadą“. Kokie prisiminimai iš tų laikų?
– Tuomet su jais stengėsi kovoti visi, kurie dirbo policijoje. Aš vadovavau kratai Dovydo Kaplano, pravarde Dodikas, namuose.
Kaip šiandien prisimenu, kokie dokumentai buvo rasti ir kaip jie buvo panaudoti.
Prisimenu, kokį spaudimą patyrėme dėl tos kratos ir žinau, kas stengėsi, kad jai būtų sutrukdyta. Darant kratą į įvykio vietą atvažiavo asmuo su antpečiais ir ėmė mums nurodinėti, kad mes to nedarytumėme ir pasišalintume. Jis greitai atsidūrė ant grindų, buvo nuginkluotas, o rankos surakintos.
(Atliekant kratą D.Kaplano namuose buvo rasti Vidaus reikalų ministerijos sandėrio dėl automatų „Kalašnikov“ tiekimo iš Lenkijos dokumentai. Tada buvo kilęs vadinamasis vamzdžių skandalas. Paaiškėjo, kad tuometė Vidaus reikalų ministerijos vadovybė ginklus policijai pirko iš asmenų, susijusių su „Vilniaus brigada“, ir jų bendrininkų Izraelio piliečių. Dokumentuose ginklai buvo vadinami vamzdžiais. – Red.)
Dešimtojo dešimtmečio nusikaltėlių gyvenimas susiklostė skirtingai. Apie tai būtų galima parašyti ne vieną knygą.
– Vilniuje atskleidžiami beveik visi nužudymai, kaip tai pavyksta?
– Bet kokiame darbe viskas priklauso nuo personalo ir jo aprūpinimo. Į Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrių iš tiesų surinkti aukštos klasės specialistai, kurie išmano, ką ir kaip daryti.
Darbo priemonių taip pat užtenka. O kai visa tai turime, turi būti ir rezultatas.
Norint išsiaiškinti nusikaltimą, reikia labai daug dirbti.
Dabar apie 90 procentų žmogžudysčių – buitinės. Sugėrovai padaugino, žodis po žodžio susipyko, vyras nužudė žmoną arba žmona – vyrą. Ir viskas. Tačiau ir jas tiriant reikia pasukti galvą.
Kalbant paprastai, yra trys žmogžudysčių priežastys: meilė, degtinė ir pinigai. Dabar dažniausiai – degtinė ir meilė, tik retkarčiais – pinigai.
Nužudymų Lietuvoje labai daug. Pastebėjau, kad prieš keletą metų priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas tikrai buvo reikalingas. Priėmus šį įstatymą buitinių žmogžudysčių nebedaugėja.
– Jūs pats visada važiuojate į nužudymo vietą. Kodėl?
– Tiesiogiai nedalyvaudamas įvykiuose pats galiu prarasti kvalifikaciją. Teorija be praktikos – niekas.
Įvykio vietos aprašymas, nuotraukos – viskas puiku, bet realiai matant situaciją visada kyla daugiau minčių, lengviau priimti teisingą sprendimą. Nužudymų buvo daug ir visi jie – skirtingi.
Savo pareigūnams visada sakau, kad negalime išskirti svarbesnių ar ne tokių svarbių nusikaltimų. Kiekvienas nužudymas yra tragedija aukos šeimai, aplinkai, todėl visus reikia tirti vienodai.
– Kiek tiriant nusikaltimus padeda nuojauta?
– Ji labai svarbi. Kuo didesnė darbo patirtis, tuo nuojauta stipresnė. Įvykio vietoje rastus įrodymus galima įvertinti iš patirties. Būna tokių nusikaltimų, kad vos atvažiavus į įvykio vietą jau aišku, kas jį padarė.
Mes su kolegomis juokaujame, kad atvažiavę apsiuostome ir galime pasakyti įtariamojo asmens kodą. Taip ir būna. Bet visa tai pasiekiama įgijus patirties.
– O kaip emocijos?
– Baisiausia, kai nužudomi vaikai. Prisimenu, 1990 metais buvo išžudyta visa šeima – vyras, septintą ar aštuntą mėnesį besilaukianti jo žmona ir trejų metų vaikas. Šiurpus vaizdas.
Kartą nuvykę į įvykio vietą radome nužudytą moterį, o aplink ją sukinėjosi mažutis, vos vaikščioti pramokęs vaikas ir ją žadino: „Mamyte, kelkis.“ Jis dar nesuvokė, kad motina niekada nebeatsikels.
Tačiau emocijų ir jausmų negali būti. Pareigūnas turi dirbti. Jei jis pradės reikšti emocijas, dirbti jau nebegalės. Tai man buvo pasakyta dar pirmąkart vykstant į žmogžudystės vietą.
Iš Jūrmalos pajūrio – į mirtį Vilniuje
* I.Tiomkinas (nuotr.), pravarde Timocha, buvo nušautas Vilniuje praėjusį šeštadienį. Šalia Trinapolio gatvėje esančio daugiabučio šūviai nuaidėjo prieš vidurnaktį.
* I.Tiomkinas prie šio namo atvyko su mergina. Šūviai pasipylė tuomet, kai pora jau buvo priėjusi prie laiptinės durų. Manoma, jog į vilnietį pistoletu buvo šaudoma iš labai arti. Į buvusį vieną „Vilniaus brigados“ lyderių buvo paleisti keturi šūviai.
* Liudytojai dar spėjo pamatyti ir tamsoje sprunkantį žudiką. Jų teigimu, šaulys buvo be kaukės. I.Tiomkino gyvybė užgeso vos pasirodžius medikams.
* Pastaruoju metu I.Tiomkinas gyveno įspūdingame daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto bute Jūrmaloje. Per didžiulius vitrininius langus iš vienos pusės atsiveria vaizdas į jūrą, iš kitos – į ramų kurortą. Nekilnojamojo turto ekspertai jį vertina apie pusę milijono eurų.
* Kiekvieną rytą I.Tiomkinas pajūriu bėgdavo krosą, išsimaudydavo ir darydavo jogos pratimus, medituodavo.
* Pastaraisiais metais būtent Latvijoje, o ne Lietuvoje I.Tiomkinas prasimanydavo pinigų. Jo pažįstami svarstė, kad šioje šalyje jis galėjo turėti ir priešų.
* Pirmaisiais nepriklausomybės metais I.Tiomkinas, B.Dekanidzė ir V.Polonskis, pravarde Vesnuška, suvienijo Vilniaus nusikaltėlių grupuotes ir subūrė „Vilniaus brigadą“. I.Tiomkinas buvo laikomas dešiniąja B.Dekanidzės ranka.
* Tačiau grupuotės smegenys buvo šiuo metu Maskvoje gyvenantis milijardierius D.Kaplanas. Manoma, kad būtent jis kurdavo nusikalstamus planus, o juos įgyvendindavo B.Dekanidzė ir I.Tiomkinas.
* I.Tiomkinui pavyko išvengti ir įtarimų dėl žurnalisto V.Lingio nužudymo. Tačiau gresiantys įtarimai jį rimtai išgąsdino. I.Tiomkinas spruko iš Lietuvos, kurį laiką su šeima pagyveno Latvijoje, vėliau persikėlė į Atėnus.
* Tuomet I.Tiomkiniui pavyko įtikinti Graikijos ambasadą Maskvoje, jog jis yra Tbilisyje gimęs tikras graikas I.Temkidis. Dvejus metus slapstęsis bėglys 1995 metais per Interpolą buvo surastas Vokietijoje, o Lietuvoje nuteistas kalėti 10 metų už reketą.
* Kalėjimo taisyklių nepažeisdavęs I.Tiomkinas į laisvę išėjo pirma laiko – 2004 metais.
