Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų raginimai rengti provokacijas ir painiava bylose valstybei gali kainuoti 250 tūkstančių litų.
Tokį ieškinį Vilniaus apygardos teisme (VAT) pateikė trejus metus persekiotas, bet konkrečių kaltinimų taip ir nesulaukęs 44 metų T.Biknevičius.
Kyšio suma nepaaiškėjo
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ Aprūpinimo ir ūkio skyriui vadovavęs T.Biknevičius buvo kaltinamas nežinomu laiku iš nenustatyto asmens paėmęs nenustatyto dydžio kyšį.
Per trejus metus trukusį tyrimą šie faktai liko neįrodyti, o STT Vilniaus valdybos viršininkui Daumantui Pociui ir Vilniaus apygardos prokurorui Giedriui Tarasevičiui teko aiškintis teisme.
VAT buvo pateikti ir anksčiau „Lietuvos ryto“ jau skelbti garso įrašai.
Juose STT pareigūnai siūlė T.Biknevičiui įpiršti kyšį Juozui Olekui ir kitiems Socialdemokratų partijos lyderiams, o vėliau prašė surasti auką, kuri parašytų pareiškimą, kad vienas „Vilniaus vandenų“ vadovų Nerijus Laurinaitis iš jo reikalavo kyšio.
Pavaldinių nekontroliavo?
Už tokią pagalbą STT pareigūnai T.Biknevičių žadėjo palikti ramybėje. „Pats matei, kad mes – žodžio žmonės. Pasakėm, kad nevažiuosi į areštinę, ir nevažiavai, nes važiavimo esmė būtų tik dėl šou“, – toks jų pokalbis užfiksuotas garso įraše.
Apie juos teisme paklaustas D.Pocius tikino nežinantis, nei kas lankėsi pas T.Biknevičių, nei ką reiškia vadinamasis šou.
Aukštam STT pareigūnui ir prokurorui G.Tarasevičiui teko aiškintis ir dėl „Vilniaus vandenų“ bylos pradžios. Nagrinėjant šį ieškinį paaiškėjo, jog ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų veiklos prasidėjo nuo klaidingos STT pareigūno pažymos.
Tyrėjai susipainiojo
Dar 2009 metais STT vyresnysis specialistas Darius Ardickas tarnybiniame pranešime parašė, jog bendrovė „Viltekta“ laimėjo „Vilniaus vandenų“ skelbtą sklypo, kuriame planuojama statyti dumblo apdorojimo gamyklą, projektavimo konkursą, tačiau sutartis su ja nebuvo pasirašyta.
Pranešime teigiama, jog už šios sutarties sudarymą tuometis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Darius Norkus ir dviejų departamentų vadovai iš „Viltektos“ reikalavo nupirkti jiems poilsinę kelionę į Turkiją.
Tokią informaciją iš STT gavęs prokuroras G.Tarasevičius pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kreipėsi į Šiaulių teismą, kad duotų leidimą sekti bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovus.
Tik vėliau paaiškėjo, kad bendrovė „Viltekta“ neturi nieko bendra su dumblo perdirbimo gamyklos projektavimu. Be to, 2009 metais ši gamykla jau buvo pastatyta, todėl projektuoti sklypo jos statyboms jau nebereikėjo.
Bendrovė „Viltekta“ dalyvavo visai kitame „Vilniaus vandenų“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skelbtame konkurse.
Ką girdėjo, tą parašė
Pastaruoju metu skandalų lydimas prokuroras G.Tarasevičius pripažino, kad buvo padaryta klaida. Jis aiškino, jog, klausydamiesi „Vilniaus vandenų“ vadovų pokalbių telefonu, tyrėjai girdėjo daugybės bendrovių pavadinimus, todėl jiems buvo sunku atsirinkti, kuri dalyvauja kuriame konkurse.
„Tyrimo pradžioje nebuvo pagrindo nepasitikėti pareigūnų surinktais duomenimis. Tik atlikus kratas ir paėmus dokumentus paaiškėjo, kad „Viltekta“ visiškai nesusijusi su dumblo gamyklos projektavimu“, – tyrėjų klaidas teisme bandė išnarplioti G.Tarasevičius.
T.Biknevičiaus pavardės klaidingoje STT pažymoje nebuvo. STT akiratyje jis atsidūrė tik 2010 metų pradžioje, kai klausydamiesi pokalbių telefonu pareigūnai nugirdo, kad su bendrovės „Inžinerinių sistemų instaliacija“ vadovu Modestu Petkevičiumi jis aptarinėja sandėlio remonto konkursą.
„T.Biknevičius bendravo su D.Norkumi ir šios bendrovės vadovu. Jis minėjo iš verslininko gavęs voką, kurį turėjo perduoti D.Norkui“, – tyrimo detales prisimena G.Tarasevičius.
Darbe uždraudė kalbėti
Tačiau kiek pinigų ir už ką galėjo paimti T.Biknevičius, taip ir liko nenustatyta.
2013 metais tyrimas dėl jo veiklos buvo nutrauktas.
Po 2010 metų balandį bendrovėje „Vilniaus vandenys“ atliktų triukšmingų kratų pareigūnai išsivežė ir T.Biknevičių. Jis išvengė areštinės ir po skandalo galėjo grįžti į darbą.
Tačiau vilniečiui jame nebebuvo ką veikti. Prokuroras T.Biknevičiui uždraudė bendrauti ir su vadovais, ir su pavaldiniais, nes šiame tyrime buvo minima net 18 bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojų.
„Vadinasi, turėjau sėdėti savo kabinete ir su niekuo nesikalbėti“, – apie keistą situaciją kalbėjo T.Biknevičius.