Agurkinių istorija: pinigai už narkotikus skaičiuoti maišais

Kam tolimuose kraštuose pirkti narkotikus ir rizikuojant vežti į Lietuvą, jeigu juos galima atimti iš kvaišalų prekeivių? Taip elgėsi Agurkinių gauja.

Daugiau nuotraukų (1)

Arvydas Lekavičius („Lietuvos rytas“)

Nov 2, 2014, 11:50 AM, atnaujinta Jan 23, 2018, 5:46 PM

Už jos sutriuškinimą Kriminalinės policijos biuro pareigūnai šią savaitę buvo pripažinti Metų sekliais.

200 kilogramų kokaino. Šitokį grobį iš kvaišalų prekeivių atėmę, o vėliau pardavę Agurkiniai netrukus sės į teisiamųjų suolą.

Pirmąją dalį skaitykite čia.

Žvilgsniai krypo į Prienus

Po Olandijoje įvykdytų sėkmingų narkotikų prekeivių apiplėšimų, Kaune pasklido gandas, kad Agurkiniai ėmėsi naujo verslo – iš vietinių prekeivių ir gamintojų pradėjo masiškai atiminėti narkotikus.

Kartais narkotikai buvo paimami jėga, kartais gudrumu, o kartais ir pasinaudojus policijos pareigūnais.

Ypač plačiai nuskambėjo vieno Prienų rajone veikusio amfetamino cecho demaskavimo istorija.

Mažai kas žinojo, kad šiam cechui vadovauja narkotikų gamybos dinastijos atstovas Alfonsas Želvys, pravarde Alfukas.

Jis subūrė gerą niekam nežinomą komandą – narkotikų gaminti pakvietė savo auksinėmis rankomis ir išradimais garsėjantį Vytautą Ragulskį ir du jo sūnus – Mindaugą ir Gediminą.

Laboratorija buvo įrengta netoli Simno, ant Dusios ežero kranto esančioje brolių Ragulskių močiutės sodyboje.

Ši medžiais apaugusi sodyba buvo nuošaliau nuo kitų namų. Artimiausias kaimynas – už kelių šimtų metrų įsikūręs vietos kunigas.

Manoma, kad profesoriumi vadinamas V.Ragulskis patobulino iš Lenkijos atsivežtus amfetamino gamybos įrenginius.

Iki tol jau ir taip modernia laikyta aparatūra per dieną buvo galima pagaminti iki 10 kilogramų kvaišalų, o specialistui patobulinus pavykdavo per 5 valandas išgauti 50 kilogramų. Juodojoje rinkoje toks kvaišalų kiekis kainuoja apie milijoną litų.

Kvaišalai – į Švediją

Narkotikų prekeiviams darbų netrūko, o pinigai už parduotus kvaišalus buvo kraunami į maišus. Visi fabrikėlio bendraturčiai buvo griežtai pasiskirstę užduotis.

V.Ragulskio sūnūs triūsė savo močiutės sodyboje įrengtoje laboratorijoje, A.Želvys rūpinosi narkotikų gamybai reikalingų chemikalų tiekimu, o Arūnas Karčiauskas, pravarde Gruinius, buvo atsakingas už produkcijos pardavimą.

Amfetaminui parduoti buvo puikios sąlygos, mat vienas narkotikų prekeivių pažįstamų kurį laiką Belgijoje atliko bausmę vienoje kameroje su Švedijos nusikalstamo pasaulio šulu.

Jis ir apsiėmė Skandinavijos valstybėje platinti kauniečių pagamintus narkotikus.

Informaciją gavo Agurkas

Naujai atsiradusiu narkotikų gamybos cechu labai domėjosi tuomet dar laisvėje buvęs Kauno nusikaltėlių šulas Henrikas Daktaras – norėjo, kad kvaišalų gamintojai mokėtų jam duoklę.

Jis suprato, kad kažkas dideliais kiekiais gamina amfetaminą, tačiau sugaudyti užsislaptinusių narkotikų gamintojų nespėjo.

Užspaustas Kriminalinės policijos biuro pareigūnų H.Daktaras buvo priverstas sprukti iš šalies.

Tada ieškoti paslaptingų narkotikų gamintojų ėmėsi Agurkiniai.

Jie pasinaudojo Kauno nusikaltėliams būdinga taktika – žinodami, kad vienaip ar kitaip su fabrikėliu susijęs A.Karčiauskas, svetimomis rankomis pradėjo terorizuoti šio šešėlinio veikėjo sūnų, o po kiek laiko patys pasisiūlė padėti apginti nuo banditų.

Pinigų taip ir nesulaukė

Netrukus Saulius Velečka su savo gauja ne tik tapo vadinamuoju stogu, bet ir buvo įtrauktas į narkotikų fabrikėlio verslą.

Kalbama, kad prieš pat fabrikėlio demaskavimą Agurkas į skolą paėmė 100 kilogramų amfetamino, už kurį pažadėjo sumokėti beveik milijoną litų.

Tačiau jis ne tik neskubėjo atsiskaityti, bet ir užsakė dar 100 kilogramų narkotikų. Kai šis amfetaminas buvo pagamintas, fabrikėlį šturmavo pareigūnai.

Gamino kokaino pakaitalą

Ypač skaudžiai nukentėjo vienas Kaune žinomas verslininkas. Jis iš Maskvos pasikvietė chemiką, kuris buvo sukūręs kokaino pakaitalo gamybos technologiją iš klijų.

Informacija apie naują narkotikų gamybos cechą pasiekė ir Agurkinių ausis.

Vos tik verslininkas pagamino apie 400 kilogramų kvaišalų, grupuotė įsiveržė į cechą ir juos atėmė. Toks Agurkinių įžūlumas Kaune papiktino ne vieną su narkotikų prekyba susijusį veikėją.

S.Velečka buvo kviečiamas pasiaiškinti, tačiau jis sutiko tik iš dalies atlyginti verslininko patirtus nuostolius – jam buvo sumokėta 300 tūkstančių eurų.

Vėliau ir pats S.Velečka pasitelkė chemikus, kad pagamintų kokaino pakaitalą iš klijų, tačiau geros kokybės taip ir nepavyko pasiekti.

Sužinojo apie jachtą

2011 metų pavasarį S.Velečka sužinojo, kad kauniečiai iš Brazilijos į Kanarų salas plukdo 180 kilogramų aukščiausios kokybės kokaino.

Informatoriai pranešė, kad šių kvaišalų nusipirko Italu pravardžiuojamas vienas į kalėjimą pakliuvusio Daktarų grupuotės lyderio Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, bičiulis ir verslo perėmėjas.

Buvo duomenų, jog už 350 tūkstančių eurų jis pasamdė žinomą Kauno buriuotoją, įvairių regatų prizininką Rimgaudą Gelgotą, kad jis atplukdytų kokainą į Kanarų salas.

S.Velečka ilgai nelaukė. Šarvuotu 7-osios klasės BMW automobiliu atvykęs į susitikimą Vytėnuose jis iškart pasiūlė Vilmantui Veršuliui surinkti savo komandą ir pagrobti kokainą.

„Man nesvarbu, kaip tu tą kokainą perimsi, tu tik perimk, o aš organizuosiu pardavimą. Tau – trečdalis pelno“, – pasiūlė S.Velečka.

Išvyko po žmogžudystės

Šis pasiūlymas V.Veršuliui buvo pačiu laiku. Prieš kelias savaites V.Veršulis dalyvavo nužudant Kaune gerai žinomą veikėją Vidmantą Sadauską.

2009 metų kovo pradžioje V.Veršulio „torpeda“ vadinamas D.Romanovičius nušovė V.Sadauską, kai jis ketino vežti savo dukterį į mokyklą.

Į užvestą automobilį įlipusi mergaitė pamatė, kad kulkų suvarpytas jos tėvas guli negyvas paplūdęs krauju.

Nušovęs V.Sadauską žudikas spruko kiemais ir įsėdo į netoliese jo laukiantį V.Veršulio vairuojamą automobilį.

Vėliau V.Veršulis paėmė ir savo autoservise Anykščiuose saugiai paslėpė D.Romanovičiaus pistoletą „Makarov“ su duslintuvu, iš kurio buvo nušautas V.Sadauskas.

V.Veršulis nedvejodamas sutiko važiuoti. Jau kitą dieną jis pasikvietė savo meilužę Ingridą Stonytę bei daugelio nusikaltimų bendrininką D.Romanovičių ir išvažiavo į Ispaniją.

V.Veršulio automobilyje „Volkswagen Caravelle“ buvo paslėpti pistoletai, skirti būsimam užpuolimui.

Turėjo aplenkti Italo žmones

Kai trijulė keltu iš Ispanijos persikėlė į Las Palmasą, ten jų jau laukė dar du Agurkinių grupuotės nariai.

Vienas jų – Saulius Vyšniauskas – prieš tai buvo gyvenęs Kanarų salose ir gerai išmokęs ispanų kalbą.

Agurkiniai jau žinojo, kad į salas yra atvykę ir kokaino savininko Italo žmonės, tad buvo labai svarbu pirmiesiems paimti narkotikus.

Važinėdami po jūrų uostus ir ieškodami lietuviškos jachtos Agurkiniai aptarinėjo įvairius pagrobimo scenarijus.

Buvo nutarta paprasčiausiai apgauti laivo kapitoną ir tik nepasisekus narkotikus atimti jėga.

Kapitonas buvo apgautas

Po ilgų ieškojimų Agurkiniai pagaliau pastebėjo įplaukiančią jachtą.

V.Veršulis ir D.Romanovičius tuoj pat atvyko į uosto teritoriją, o kiti du Agurkiniai stebėjo aplinką.

V.Veršulis iškart pastebėjo kapitoną R.Gelgotą, kuris su vienu įgulos nariu kalbėjosi lietuviškai.

„Mes nuo Italo. Skubiai duokite kokainą, Lietuvoje problemos – „mentai“ uždarinėja žmones, daro kratas, reikia greitai dingti“, – įtikinamai kalbėjo V.Veršulis.

„Taip, taip, ir Brazilijoje kratos“, – susijaudinęs ištarė kapitonas.

Jis iškart liepė savo įgulos nariams iškrauti narkotikus, o pats pasinaudodamas kapitono kortele į teritoriją įleido V.Veršulio automobilį.

Apgautasis dar padėkojo

Netrukus laivo įgula kartu su kapitonu į šį automobilį perkrovė narkotikus. Visi dirbo išsijuosę, žliaugė prakaitas kilnojant maišus su kvaišalais.

„Už darbą atsiskaitysime Lietuvoje, o čia – keli šimtai eurų benzinui“, – kai narkotikai buvo sukrauti, kapitonui pasakė V.Veršulis.

R.Gelgotas net nusilenkė dėkodamas V.Veršuliui ir padavė jam kapitono kortelę, kad galėtų išvažiuoti iš teritorijos.

Vos tik lietuviai išsuko pro vartus, V.Veršulis išmetė kortelę per langą. Nei jos, nei kapitono jam daugiau nebereikės.

Kvaišalai keliavo į Olandiją

Narkotikai buvo nuvežti į viešbutį. Brazilijoje kokainas buvo supresuotas į maždaug kilogramo dydžio briketus.

Kiekvienas toks briketas aptempiamas guma, pamirkomas specialiame narkotikų kvapą blokuojančiame skystyje, apvyniojamas izoliacine juosta, po to vėl mirkomas skystyje ir vėl apvyniojamas izoliacine juosta.

Visus pagrobtus kvaišalus Agurkiniai po kelių dienų pervežė į žemyninę Ispanijos dalį, o vėliau keliais automobiliais nugabeno į Olandiją, kur specialiai tam buvo išsinuomoję namą.

Kokainą nedidelėmis partijomis – po 10–15 kilogramų – vežė specialūs Agurkinių kurjeriai, jiems vien už kilogramo kvaišalų pervežimą buvo mokama po 1000 eurų.

Dalį grobio užkasė miške

Dar smulkesnėmis partijomis – po 2–3 kilogramus – narkotikai iš Olandijos buvo vežami į Angliją ir ten pardavinėjami. Už vieną kilogramą kokaino Agurkinių prekeiviai paprastai gaudavo 40 tūkstančių svarų sterlingų (apie 170 000 litų).

Tarp daugybės prekeivių, padėjusių Agurkiniams parduoti kvaišalus, buvo ir Seimo nario, partijos „Tvarka ir teisingumas“ iždininko Vytauto Kamblevičiaus sūnus Aivaras.

Daug narkotikų Agurkiniams padėjo parduoti ir lietuviško restorano Londone „Smiltė“ bendraturtis, buvęs dainininkės Mios mylimasis Rimas Butkus.

Nors V.Veršuliui buvo pažadėta trečdalis pelno, jis nusprendė apsidrausti. Dalį į Olandiją nuvežto kokaino – 10 kilogramų – jis kruopščiai supakavo ir užkasė miškelyje.

Buvo nusipirkę laivą

Pinigai už parduodamus pagrobtus kvaišalus plaukė upeliais. Per dvejus metus buvo parduota apie 110 kilogramų Kanaruose pagrobtų kvaišalų.

Už gautus pinigus Agurkiniai patys Brazilijoje nusipirko 45 kilogramus kokaino ir pakrovė jau į nuosavą už 200 tūkstančių eurų pirktą jachtą.

2013 metų pradžioje, kai jachta iš Brazilijos pajudėjo Kanarų salų link, Kriminalinės policijos biuro pareigūnai pradėjo plačią operaciją prieš Agurkinius. Vienu metu buvo sulaikyti beveik visi grupuotės lyderiai.

Už atvirumą – laisvė

Tačiau tuo metu pareigūnai rėmėsi beveik vien operatyvine informacija arba įrodymais apie daugiau kaip prieš dešimt metų įvykdytus nereikšmingus nusikaltimus.

Trūks plyš reikėjo „suskaldyti“ ką nors iš grupuotės lyderių.

Iš pradžių visi laikėsi tvirtai. Tačiau netikėtai sandorį pasiūlė V.Veršulis.

Jis sutiko bendradarbiauti su pareigūnais mainais už tai, kad bus visiškai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorai nedvejodami sutiko. Jie netgi užmerkė akis į faktus, jog V.Veršulis dalyvavo nužudant V.Sadauską, – įstatymai neleidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės žmogžudystėse dalyvavusių gaujos narių.

Jau daugiau kaip metai V.Veršulis yra laisvėje. Kalbama, kad jis vėl žarsto milijonus ir gyvena ištaigingame kotedže Palangoje.

Jis sugebėjo įtikinti pareigūnus, kad prabilo sąžinė, ir jis tuos paslėptus Olandijos miškelyje 10 kilogramų kokaino įmetė į kanalą Hagoje.

S.Velečka buvo pažadėjęs V.Veršuliui trečdalį pelno, gauto iš Kanarų salose pagrobtų narkotikų. Maždaug trečdalis šių narkotikų taip ir liko neparduota.

Labai mažai žmonių žino, kur laikomi tie 60 kilogramų kokaino. Manoma, kad vienas turėtojų – V.Veršulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.