Nuteisti buvusį sostinės vadovą konservatorių siekė Vilniaus
miesto apylinkės prokuratūra. Tačiau jos skundą išnagrinėjęs
teismas paskelbė, kad netenkina prokuratūros skundo, apylinkės
teismo nuosprendį keisti ar naikinti pagal skundo motyvus nėra
pagrindo.
„Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad V.Navicko
veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių“, – paskelbė teisėja Daiva Pranytė-Zaleckienė.
Teismas taip pat įvertino byloje esantį garso įrašą, kuriuo
rėmėsi kaltintojai.
„Pokalbis, kuris buvo įrašytas, nesiderina su politiko
elgesiu. Neetišką elgesį įvertino etikos komisija. Jeigu elgesys
neetiškas, nereiškia, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo
požymių“, – sakė nutartį paskelbusi teisėja.
V.Navickas posėdyje nedalyvavo.
Byla į Vilniaus apygardos teismą grįžo, kai vasario 4 dieną
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino ankstesnę Vilniaus
apygardos teismo nutartį, kuria buvo paliktas galioti išteisinamasis
nuosprendis V.Navickui. Byla grąžinta dar kartą apygardos teismui.
2013 metų birželį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti
išteisinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimu ir kišimusi į
valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas
atliekančio asmens veiklą kaltintam buvusiam sostinės merui.
Tąkart apygardos teismas paskelbė, kad į bylą pateikti
įrodymai nepatvirtina, jog V.Navickas kišosi į valstybės
tarnautojo veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktas įrašas
nebuvo ištisinis, kai kurios jo vietos buvo ištrintos. Liudytojas
Arūnas Totoraitis aiškino, kad jis ištrynė vietas, kurios buvo
susijusios su jo asmeniniu gyvenimu.
Apygardos teismas skelbė, kad apie V.Navicką byloje esanti
informacija galėtų būti naudojama sprendžiant V.Navicko atitikimą
einamoms pareigoms, pokalbiai labiau rodo jo neigiamą požiūrį į
objektyvumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad po slapta darytų
pokalbių paviešinimo V.Navickas neteko posto.
Teismui taip pat nebuvo aišku, kokius būtent sprendimus
tuometinis meras ragino atlikti ne vienodu terminu ir nėra pagrindo
išvadai, kad nesilaikytų normatyviniuose teisės aktuose numatytų
terminų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus
slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis
Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną
Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims
demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas
teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia
atlikti per tris dienas, o nenaudingus - per trejus metus. Bylos
nagrinėjimo metu šie įrašai buvo išklausyti.
Jau pirmąjį nuosprendį paskelbęs apylinkės teismas
pabrėžė, kad politinė nauda nėra baudžiamosios teisės
nagrinėjimo dalykas, o byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais
būtų galima pagrįsti, jog V.Navickas darė neteisėtą įtaką
valstybės tarnautojui Š.Skučui arba piktnaudžiavo tarnyba.
Tuo metu V.Navickas tvirtina tapęs buvusio savo patarėjo
A.Totoraičio auka. A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams
mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š.Skučas vėliau pripažino,
kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo,
padarė A.Totoraitis. Pasak Š.Skučo, pokalbį su meru jis
įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu,
tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo
viešinti.
A.Totoraitis – buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų Senamiesčio skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus miesto mero
padėjėjas, miesto tarybos sekretorius ir buvęs Savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos darbuotojas.
Š.Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du
kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė
jį iš darbo atleido nepagrįstai.