Norvegijoje dukters gedinčią lietuvę guodė ir žudikas

Praėjusį savaitgalį, kai buvo pagerbiami mirusieji, žvakės degė ir ant mažosios Monikos kapo Jonavoje.

Iš kitų jis išsiskiria širdies formos paminklu. Šalia – penkios baltų angelų figūros. „Mažyte, nesakome sudie, bet linkime tau saldžių sapnų“ – skelbia užrašas ant marmurinės kapo sienelės, rašo „Lietuvos rytas“.

Šalia auga dar nedidelis medis su nusvirusiomis šakomis. Atrodo, kad ir jis liūdi dėl itin skaudžios netekties. Čia palaidota mergaitė 2011 metų rudenį buvo žiauriai nužudyta Norvegijoje.

Neseniai tos šalies pareigūnai sulaikė įtariamąjį – buvusį mergaitės motinos gyvenimo draugą 32 metų Donatą L.

Už nužudytą mergaitę dažnai pasimeldžia Jonavos tikinčiųjų bendruomenė, kurioje dvasinės ramybės ieškojo dukters netekusi Kristina S. bei močiutė Valerija.

„Šią šeimą ištiko baisi nelaimė. Su nužudytos mergaitės motina ir močiute aš susipažinau bažnyčioje. Jos čia užsukdavo beveik kiekvieną vakarą. Vaiko netekusi motina ieškojo paguodos ir stiprybės, kad atlaikytų ją slegiantį baisų skausmą“, – pasakojo Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijoje dirbanti vienuolė sesuo Pranciška.

Kristina S. visus tuos metus tikėjo, kad jos dukters žudikas bus surastas ir sulauks pelnytos bausmės.

Prisimindama ilgai trukusį tyrimą ir pirminę vietos policijos išvadą, kad 8 metų vaikas nusižudė, lietuvė neslėpė emocijų.

„Jie nutraukė tyrimą, nes nerado jokių nusikaltimo požymių. Tačiau aš, motina, žinau savo vaiką. Tai nėra logiška (savižudybė. – Red.). Aš manau, kad ji buvo nužudyta“, – teigė 32 metų moteris.

Kartu su advokatu Stigu Nilsenu neseniai Norvegijoje surengtoje spaudos konferencijoje lietuvė kalbėjo mažai. Tačiau jos pasakyti žodžiai bylojo daug.

Paklausta apie Monikos nužudymu įtariamą buvusį savo sugyventinį Donatą L., moteris prasitarė, kad šio asmens sulaikymas jai nebuvo staigmena.

Kristinos S. advokatas S.Nilsenas „Lietuvos rytui“ teigė, kad, nepaisant visų išgyventų sunkumų, jo klientė laikosi tvirtai. Ji viliasi, kad tiesa pagaliau bus atskleista.

8-metės Monikos mirtis 2011 metais sukrėtė Norvegiją, kurioje vaikai ir jų teisės labai saugomi.

Negyvą dukterį tų metų lapkričio 14 dieną apie 15 valandą 20 minučių aptiko namo sugrįžusi Kristina S. Prieš tai mergaitė kelis kartus skambino mamai, bet ji skambučių negirdėjo. Telefone aptikusi praleistus skambučius ji išskubėjo namo pažiūrėti, kas nutiko.

Mergaitės kaklą veržė juodas diržas, kurį motina laikydavo koridoriuje esančioje spintoje. Kitas diržo galas buvo pririštas prie durų rankenos. Mergaitė buvo basa, ji vilkėjo pižamą.

Žuvies perdirbimo gamykloje dirbusi Kristina S. buvo įsitikinusi, kad jos duktė prievarta pasmaugta ir, imituojant savižudybę, pakarta ant durų rankenos.

Atvykę policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad vienas buto langas buvo išdaužtas. Vadinasi, per jį kažkas galėjo patekti į vidų.

Baimindamiesi, kad nužudytosios mergaitės motinai taip pat gresia pavojus, Norvegijos policijos pareigūnai lietuvę iš Sundo iškart perkėlė į Bergeno miestą. Jai buvo skirta apsauga.

Po kurio laiko į savo namus Sunde sugrįžusi Kristina S. pastebėjo, kad trūksta kai kurių daiktų. Jos butas dukters mirties dieną galėjo būti apvogtas.

Moteris pasigedo juvelyrinių dirbinių, kvepalų ir mobiliojo ryšio telefono. Lietuvė visas dingusias brangenybes detaliai nupiešė ant popieriaus ir piešinius pateikė policijai.

Tik vėliau Kristina S. pripažino: vietą, kur ji laiko savo brangenybes, žinojo tik jos buvęs sugyventinis Donatas L.

Nors jau negyveno kartu su Kristina S., buvęs jos draugas Donatas L. iš karto po tragedijos ėmėsi jai padėti.

Jis lietuvių bendruomenės vardu policijai nusiuntė raštą, prašė informuoti apie tyrimo eigą. Vietos kriminalistai jam pranešė, kad mergaitės mirtis smurtinė.

2011 metų gruodį Lietuvoje viešėjęs emigrantas užsuko ir į „Lietuvos ryto“ redakciją. Jis davė interviu apie Norvegijos visuomenės dėmesį prikausčiusią bylą.

„Mes labai aiškiai iš policijos pareigūnų išgirdome, kad Monikos mirtis buvo smurtinė – ji veikiausiai buvo uždusinta arba pakarta. Tačiau jie taip pat tvirtina negalintys nustatyti mergaitės mirties aplinkybių“, – tada tikino Donatas L.

Vyras tvirtino puikiai pažinojęs mergaitę, mokęs ją matematikos. Tačiau tuomet jis nutylėjo, kad kurį laiką gyveno kartu su jos motina.

Donatas L. bandė mesti įtarimų šešėlį ant neįvardyto buvusio Kristinos S. draugo, esą juo, kaip įtariamuoju, domėjosi nužudymą tiriantys kriminalistai. Neva šį lietuvį iš pradžių įtarė ir nužudytos mergaitės motina.

„Juo labai domėjosi Norvegijos policija. Norvegai kreipėsi į Lietuvos pareigūnus, kurie, matyt, atskleidė, kad buvęs Kristinos S. draugas Lietuvoje buvo teistas už vagystę ir chuliganizmą. Tačiau lietuvių bendruomenė netiki, kad jis būtų galėjęs ryžtis žiauriam nusikaltimui.

Žinau, kad buvo klausomasi ir jo pokalbių telefonu bei internetu. Tačiau įtarimai jam nebuvo pareikšti. Galiausiai buvusiam Kristinos S. draugui netgi buvo atsiųstas policijos raštas, kuriame buvo atsiprašyta, kad jis buvo trukdomas ir kad juo buvo nepasitikima“, – teigė Donatas L., bandęs atsikratyti įtarimų šešėlio.

Mat Kristinos S. draugas, apie kurį pašnekovas kalbėjo, buvo jis pats.

Tiriant Monikos nužudymą buvo apklausti kone visi Sundo lietuviai. Tačiau policijos pareigūnai ilgai nerado už ko užsikabinti, kam pareikšti įtarimų.

Apie šią istoriją daug rašė Norvegijos dienraščio „Bergens Tidende“ žurnalistas Rune’as Christophersenas. Jo teigimu, po devynių mėnesių vietos policijos pareigūnai galiausiai konstatavo, kad mergaitė nusižudė, ir tyrimą nutraukė.

„Tik po kurio laiko, kai buvo nuspręsta tyrimą atnaujinti, buvo atlikti papildomi DNR tyrimai ir ant mergaitės kūno rasta įtariamojo biologinių pėdsakų. Jis buvo sulaikytas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo R.Christophersenas.

Norvegijos teisėsaugininkams pakvietus duoti biologinių pavyzdžių DNR testui, Donatas L. tai padaryti sutiko. Po kelių dienų jo darbo vietoje Bergeno mieste apsilankę pareigūnai uždėjo lietuviui antrankius.

Norvegijoje sulaikytam lietuviui buvo pareikšti įtariami įvykdžius du nusikaltimus – nužudžius mergaitę ir apvogus jos motinos butą.

Teismo sprendimu mėnesiui suimtas emigrantas dvi pirmąsias savaites laikomas visiškai izoliuotas, o kitas dvi savaites jam bus suteikta teisė į susirašinėjimą ir pasimatymus.

Jeigu lietuvio kaltė bus įrodyta, pagal Norvegijos įstatymus griežčiausia jam gresianti bausmė – įkalinimas 21 metams. Tokią pat bausmę šios šalies teismas skyrė ir masines žudynes surengusiam teroristui Andersui Behringui Breivikui.

Norvegijoje sulaikyto lietuvio tėvas, šešis vaikus užauginęs našlys Bronius L. baisiąją žinią sužinojo iš „Lietuvos ryto“ žurnalisto.

Tvarkingame bute Šiaulių priemiestyje gyvenantis 71 metų vyras pripažino, kad ilgokai nesulaukdamas Norvegijoje gyvenančio sūnaus skambučio jautė nerimą. Tačiau tėvas ramino save, kad sūnus turi labai daug darbų ar tiesiog pametė telefoną.

„Negaliu patikėti. Jeigu mano sūnus kaltas, kodėl jo iš karto nesulaikė, kodėl tai įvyko tik po trejų metų? Man šioje istorijoje daug mįslių“, – kalbėjo visą gyvenimą vairuotoju dirbęs Bronius L.

Pašnekovas tikino, kad jo sūnus puikiai sutarė su Monika, gyveno kartu su jos motina Kristina S.

„Į Norvegiją su broliu ir dviem kaimynais mano sūnus išvyko 2009 metais. Iš pradžių dirbo dokuose, vėliau susirado lengvesnį darbą, ėmėsi staliaus amato. Po dvejų metų jis Norvegijoje sutiko ten pat dirbusią Kristiną S.“, – pasakojo įtariamojo tėvas.

Kompiuteriu bendraudamas su tėvu Donatas L. dažnai būdavo ne vienas – jam ant kelių sėdėdavo mergaitė. Jis pasakodavo, kokia ji miela ir draugiška, teigė padedantis jai ruošti namų darbus.

Taip pat pridurdavo, kad mokosi norvegų kalbos. Emigrantas ketino siekti Norvegijos pilietybės.

Donatas L. planavo savo ateitį susieti su Kristina S., užsimindavo apie vestuves.

„Jis vestuves norėjo kelti kažkokiame laive. Džiaugiausi, kad sūnus rado gyvenimo meilę. Dar klausiau jo, ar jų santykiams Kristinos vaikas netaps kliūtimi. Sūnus patikino: tikrai ne“, – atsiduso emigranto tėvas.

Tačiau po kurio laiko Kristinos S. ir Donato L. keliai išsiskyrė.

„Kai į Norvegiją atvažiavo Kristinos mama ir sesuo, tada viskas pasikeitė. Manau, jos pasistengė, kad draugystė nutrūktų“, – spėliojo pašnekovas.

Pora išsiskyrė likus keliems mėnesiams iki tragedijos. Iš draugės buto išsikraustęs Donatas L. apsigyveno kaimynystėje. Po kurio laiko Kristinos S. namuose įvyko tragedija. Trumpam grįžęs į Lietuvą Donatas L. atrodė neramus.

„Jis nuolatos kartojo, kad nesuvokia, kas ir kodėl galėjo nužudyti vaiką. Vis aiškino man, kad tokio amžiaus mergaitė neturėjo priešų, ji nenusipelnė tokios baisios mirties“, – pokalbius su sūnumi prisimena Bronius L.

Norvegijoje sulaikyto lietuvio tėvas neslėpė: sūnus jaunystėje buvo pasukęs klystkeliais, susidėjęs su netikusia kompanija, darė nusikaltimus.

Esą tai buvo smulkios vagystės iš automobilių. Giliai atsidusęs pašnekovas pripažino – jo atžalai teko pasėdėti ir už grotų. Pastarąjį kartą Pravieniškių pataisos namuose Donatas yra praleidęs daugiau kaip trejus metus.

„Grįžęs iš kalėjimo normalaus darbo niekur nerado. Metus dirbo baldų fabrike, sutaupė pinigų kelionei ir išvyko į Norvegiją. Ten jis pasikeitė, nevartojo alkoholio. Net per šeimos šventes vengdavo stikliuką išlenkti“, – tikino Bronius L.

Tai, ką apie sūnaus praeitį papasakojo vaiko nužudymu įtariamo lietuvio tėvas, – tik emigranto kriminalinės biografijos ledkalnio viršūnė.

„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad lietuvis prieš išvykdamas į Norvegiją gimtinėje buvo teistas net 10 kartų. Ir ne tik už vagystes, bet ir už plėšimą, turto prievartavimą, smurtinius išpuolius, svetimo turto sunaikinimą.

Pirmąjį teismo nuosprendį Donatas L. išgirdo 1997 metų pabaigoje. Tuomet penkiolikametis už du nusikaltimus – vagystę ir pasikėsinimą apvogti buvo nuteistas kalėti 2 metus ir 6 mėnesius. Tąkart teismas nepilnamečio pasigailėjo ir bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Laisvėje likęs vaikinas vėl ėmė vogti. Nusikaltimai ilgainiui tapo jo gyvenimo būdu.

Donatas L. išgirdo dar kelis teismo nuosprendžius už vagystes. 1999 metų viduryje jau keturiskart teistam vagiui skirta galutinė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir dalinis turto konfiskavimas.

Už grotų jaunuolis praleido vos pusmetį, Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo pirma laiko išleistas į laisvę.

Laisvėje jis sugebėjo išbūti kiek mažiau nei du mėnesius – buvo vėl sulaikytas ir dėl vagystės nuteistas 2 metams nelaisvės. Netrukus paskelbtas šeštasis teismo nuosprendis, šįkart – už melagingų parodymų davimą.

Septintąjį teistumą Donatas L. „užsidirbo“ dėl trijų nusikaltimų – vagystės, plėšimo ir nepilnamečio įtraukimo į nusikalstamą veiką.

2003 metų pradžioje būsimas emigrantas išgirdo nuosprendį už turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu.

Išėjęs į laisvę Donatas L. toliau tęsė savo kriminalinę karjerą, tačiau netrukus buvo sulaikytas įtariant turto prievartavimu.

22 metų sulaukęs žemės ūkio mokyklos moksleivis dar vieną teismo nuosprendį išgirdo po to, kai Šiauliuose veikusiame alaus bare 2004 metų sausio 12 dieną reketavo dvidešimtmetį. Esą jo draugas Artūras U. paprašė padėti atgauti skolą – 30 litų ir 20 litų „delspinigių“.

Teisme Donatas L. neneigė kalbėjęs su tariamu skolininku, tačiau tikino jam negrasinęs. Apie tai, kad skola išgalvota ir nukentėjusiuoju pripažintas jaunuolis nėra skolinęsis pinigų iš Artūro U., sakė nežinojęs.

Turto prievartavimo sumanytojui Artūrui U. teismas skyrė 50 parų arešto.

O jau aštuonis kartus teistam Donatui L. teko griežtesnė bausmė – 2 metai ir 7 mėnesiai nelaisvės.

Pastarąjį kartą Lietuvoje teismo nuosprendį recidyvistas išgirdo 2005 metų birželį. Net už tris nusikaltimus – vagystę, plėšimą ir sveikatos sutrikdymą jam buvo skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2004 metų vasarį kartu su bendrininkais Donatas L. sumušė jiems neįtikusią merginą. Jis spyrė jai į veidą, o aukai parkritus ją ėmė talžyti kiti nusikaltėliai.

Nuo smūgių merginai lūžo šonkaulis, buvo stipriai sumuštas veidas ir išmuštas dantis.

Žiauriai sumušęs merginą tą patį vakarą recidyvistas įvykdė dar du nusikaltimus.

Kartu su keliais bendrais jis bute užpuolė, žiauriai sumušė ir apvogė vyrą. Nustatyta, kad būsimas emigrantas savo aukai į galvą du kartus smogė buteliu, o žmogui nukritus – talžė kumščiais ir spardė.

Plėšikų grobis buvo striukė ir 4 litai. Taip pat 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas ir pokalbių kortelė už 20 litų.

Pagrobę apsvaiginto žmogaus raktus, nusikaltėliai patraukė į jo namus. Ten jie toliau grobė.

Po sulaikymo atlikęs bausmę Pravieniškių pataisos namuose Donatas L. beveik metus sugebėjo neįkliūti. Jis dirbo baldų fabrike, o sukaupęs lėšų kelionei 2009 metais kartu su broliu ir kaimynu emigravo į Norvegiją.

Kuo iš tiesų užsiėmė į Norvegiją nuvykęs 10 kartų teistas recidyvistas iš Lietuvos, nesunku atspėti. Čia jis taip pat pasižymėjo – buvo kelis kartus baustas už smulkias vagystes, taip pat įtartas ir sunkesniais nusikaltimais.

Donato L. pavardė figūravo įsilaužimo ir turto grobimo bylose, tačiau vietos kriminalistams nepavykdavo surinkti pakankamai jo kaltės įrodymų.

Prieš 3 metus lapkričio 14-ąją įvykdyto apiplėšimo atomazga galėjo būti jam pačiam netikėta.

Žinodamas, kur buvusi gyvenimo draugė Kristina S. laiko vertybes, ir palaukęs, kol ji išeis į darbą, Donatas L. turbūt įsibrovė į jos butą.

Išdaužęs langą ir patekęs į vidų jis galėjo netikėtai aptikti namuose Moniką. Tą dieną mergaitė sirguliavo, nėjo į mokyklą.

Suvokęs, kad vaikas jį atpažino ir išduos, Donatas L. galėjo ryžtis kraupiam nusikaltimui – nužudyti liudininkę, o vėliau imituoti jos savižudybę.

Mėnesiui suimtas recidyvistas, kurio biologinių pėdsakų rasta ant aukos kūno, pareigūnams bandė įpiršti savo alibi.

Emigrantas tikino, kad tragedijos dieną prieš trejus metus jis lankėsi Bergeno mieste esančiame banke ir pervedė pinigų savo tėvui į Lietuvą.

Įtariamojo tėvas žurnalistams patvirtino sulaukdavęs piniginių perlaidų iš sūnaus, tačiau tiksliai nepamena, kada tai buvę.

Įtariamasis galėjo būti atskleistas dar 2012-aisiais, jeigu tyrėjas būtų išsiaiškinęs, kas mergaitės motinai, praėjus keturiems mėnesiams po tragedijos, atsiuntė paslaptingą žinutę.

„Labas! Tu manęs nepažįsti ir aš tavęs nepažįstu, bet, manau, nieko tokio. Rašau tau, nes turiu informacijos, kas ir kaip įvyko su tavo dukra“, – taip 2012 metų vasarį į dukters netekusią moterį kreipėsi nepažįstamasis.

Toliau anonimas tikino, kad buvo susitikęs su vienu savo pažįstamu, o šis per išgertuves papasakojo, ką jis su draugu padarė Norvegijoje.

Nepažįstamasis išvardijo daugiau detalių, kurios turėjo Kristiną S. įtikinti, kad jis kalba tiesą, o už informaciją, kas yra nusikaltėliai, kur jie gyvena ir kur paslėpti nusikaltimo įrankiai, anonimas pareikalavo 4 tūkst. litų.

Po kelių mėnesių Kristina S. sulaukė ir telefono skambučio.

„Manęs nepažįsti. Bet aš žinau, kas nužudė tavo vaiką“, – laužyta anglų kalba sakė anonimas.

Apie šį skambutį bei žinutę socialiniame tinkle lietuvė iškart pranešė policijai, tačiau tada norvegų pareigūnai anonimo tapatybės nustatyti nepasistengė.