Agurkiniams teismas taps antraisiais namais

Klaipėdos apygardos teisme vakarykštis rytas prasidėjo neįprastu sujudimu – į teisiamųjų suolą sėdo Kauno Agurkinių nusikalstamos grupuotės nariai. Didžiulę baudžiamąją bylą, kuri sugulė į 108 tomus, tikimasi išnagrinėti iki kitų metų liepos vidurio.

Vakar į teismą atvestas Agurkinių grupuotės vadeiva S.Velečka dangstėsi veidą ir atrodė įsiutęs ant viso pasaulio.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Vakar į teismą atvestas Agurkinių grupuotės vadeiva S.Velečka dangstėsi veidą ir atrodė įsiutęs ant viso pasaulio.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aušra Pilaitienė („Lietuvos rytas“)

Nov 12, 2014, 7:45 AM, atnaujinta Jan 21, 2018, 5:47 PM

Trylika asmenų, kurių devyni yra suimti, kaltinami ginkluoto susivienijimo organizavimu, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu ir jų platinimu, nužudymu, pasikėsinimu nužudyti.

Agurkinių byla Klaipėdos apygardos teismui perduota todėl, kad dauguma Vilniaus apygardos teismo teisėjų dalyvavo ikiteisminiame tyrime, todėl pagal įstatymus nagrinėti bylos negali.

Kaltę pripažįsta tik vienas

Grupuotės nusikaltimų geografija – plati: ne tiktai įvairūs Lietuvos regionai, bet ir užsienio šalys – Rusija, Ukraina, Olandija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Pietų Amerika.

Pagrindinė Agurkinių veiklos sfera – kontrabanda ir prekyba narkotikais.

Baudžiamojoje byloje nagrinėjami nusikaltimai, įvykdyti nuo 2005 metų.

Grupuotei vadovavęs Saulius Velečka pats tiesiogiai nedalyvavo vykdant nusikaltimus, tik juos organizavo.

Posėdžių salėje už grotų sėdėjo aštuoni kaltinamieji: S.Velečka, Audrius Petkauskas, Darius Petkauskas, Norbertas Tučkus, Tada Petrošius, Gintautas Cegelskis, Tadas Vieraitis ir Saulius Vyšniauskas.

Kęstučiui Liukaičiui, Linui Perminui, Česlovui Stanevičiui, Redui Vilkauskui ir Dmitrijui Romanovičiui paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Vienintelis D.Romanovičius iš dalies pripažino savo kaltę. O visi kiti arba tikino esą niekuo dėti, arba žadėjo savo pozicijas išdėstyti duodami parodymus, kai bus apklausti visi nukentėjusieji bei liudytojai ir ištirti visi įrodymai.

Advokatas drąsinosi

S.Velečkos advokatas Kristupas Ašmys teigė, kad jo ginamasis kaltės nepripažįsta ir kol kas nėra davęs jokių parodymų: „Jis duos parodymus ir viską paaiškins vėliau. Bet, kaip žinoma iš praktikos, tokiose bylose visada pateikiami maksimalūs kaltinimai, piešiama, kad tai didžiausia gauja istorijoje, užmirštant prieš tai buvusius įvykius.

Tačiau nėra jokių įrodymų dėl mano ginamojo dalyvavimo nužudyme ir pasikėsinime nužudyti.

Šiuose epizoduose jis bus šimtu procentų išteisintas.“

Teisėjų kolegijai, kuriai pirmininkauja Remigijus Preikšaitis, teks apklausti 83 liudytojus. Valstybės kaltinimą palaiko prokurorai Zdislavas Tuliševskis iš Generalinės prokuratūros ir klaipėdietis Aidas Giniotis.

Jie dalyvavo ir Klaipėdos apygardos teismui dvejus metus nagrinėjant Daktarų gaujos bylą.

Tada jos vadeiva Henrikas Daktaras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Motina teisme liejo ašaras

Vakar apklausta tik viena nukentėjusioji – 2011 metų kovo 4-ąją Kaune, prie „Ąžuolo“ katalikiškos mokyklos, automobilyje devyniais šūviais nužudyto Vidmanto Sadausko motina.

V.Sadauskas išgarsėjo 2009 metais, kai nusprendė dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Praeityje teistas už išpirkos reikalavimą jis bičiuliavosi ir su šešėlinio pasaulio atstovais, ir su policijos pareigūnais.

Sunkiai vaikštanti moteris nuo pat teismo pradžios negalėjo sutramdyti ašarų.

„Jis buvo labai geras, rūpestingas sūnus.

Pas mane į Kaišiadorių rajoną atvažiuodavo kasdien, daug padėdavo.

Aš turiu ūkį, auginu gyvulius – viena nieko nepadaryčiau. Ir pinigų duodavo, kai reikėdavo“, – sunkiai tramdė ašaras Pranė Sadauskienė.

Sūnus pas ją buvo ir tragedijos išvakarėse. Užsukęs pas šeimos gydytoją domėjosi motinos sveikata.

„Jis man sakė, jog rytoj, kovo 4-ąją, važiuos į Vilnių, minėjo, kad turi susitikti su aukštu pareigūnu, o vakare grįždamas vėl užsuks.

Bet jo taip ir nebepamačiau gyvo. Sūnus niekada nesakė, jog turi kokių nors priešų, nepasakojo ir apie tai, kad buvo sudegintas jo automobilis“, – kalbėjo P.Sadauskienė.

Ji teismui pateikė 200 tūkst. litų ieškinį. Tiek pat prisiteisti nori ir nužudytojo našlė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.