Už vieną imigrantą – nuo 500 iki 1000 litų. Tiek prie atlyginimo prisidurdavo anksčiau Migracijos departamente dirbęs advokatas Arūnas Merkys.
Jam neoficialiai buvo mokama už tai, kad paragintų Migracijos departamento darbuotojus greičiau svarstyti Lietuvoje norinčių apsigyventi užsieniečių prašymus.
Įkliuvo du teisininkai
A.Merkys ir jam pinigus mokėjęs kito advokato padėjėjas Ignotas Ungaila Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams įkliuvo 2012 metų rudenį.
Įtarimai buvo pareikšti ir trims Migracijos departamento darbuotojams, bet dėl jų veiklos ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas.
Prieš teismą stoję A.Merkys ir I.Ungaila visiškai pripažino savo kaltę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas jų bylą išnagrinėjo per vieną posėdį.
Prieš dvejus metus į Lietuvą plūdę gruzinai kreipdavosi į imigracijos teisės specialistą I.Ungailą, dirbusį vienoje sostinės advokatų kontorų.
Sudaręs sutartis su klientais advokato padėjėjas paimdavo užsieniečių dokumentus ir kreipdavosi į Migracijos departamentą, kad jiems būtų išduoti leidimai gyventi Lietuvoje.
Išduoti leidimų neskubėjo
I.Ungaila prisiminė, jog Migracijos departamento pareigūnai jų prašymus kartais svarstydavo net pusę metų.
„Departamentas neteikdavo jokios informacijos, ar užsieniečiai pateikė visus reikalingus dokumentus, o po pusmečio staiga pareikšdavo, kad trūksta kokios nors pažymos, kurią reikėdavo pristatyti per dieną.
Jei nespėdavome, svarstymas būdavo atidedamas dar keliems mėnesiams“, – apie šios įstaigos darbą pasakojo dabar vienai bendrovei vadovaujantis I.Ungaila.
Daug klientų sulaukdavęs teisininkas ieškojo būdų, kaip pagreitinti procesą, ir prisiminė, kad jo pažįstamas advokatas A.Merkys anksčiau yra dirbęs Migracijos departamente.
Mokėjo už kiekvieną klientą
Su jo pagalba pirmojo I.Ungailos kliento dokumentai buvo sutvarkyti per kelias dienas. I.Ungaila jam nurodė dar kelių užsieniečių pavardes.
A.Merkys padėjo ir jiems, tačiau I.Ungailai leido suprasti, jog už dyką paslaugų neteiks.
A.Merkys dirbo valstybės skiriamu advokatu, todėl pats sudarinėti sutarčių su klientais ir gauti iš jų atlygio negalėjo.
Jie su I.Ungaila susitarė, kad už užsieniečių dokumentų sutvarkymą bus mokama iki 1000 litų. Taip jie bendradarbiavo ilgiau nei pusmetį.
„Nelygu situacija, 1000 litų gaudavau už tris keturis užsieniečius arba už visą šeimą. Iš viso galėjau uždirbti iki 17 tūkst. litų“, – teisme prisipažino A.Merkys.
Advokatas šių pajamų niekur nefiksavo ir nedeklaravo.
Kiek sumokėjo A.Merkiui, neužsirašinėjo ir I.Ungaila. Jis teigė už neoficialias paslaugas atsiskaitydavęs pinigais, kuriuos jam sumokėdavo imigrantai.
Bylos duomenimis, neteisėtais būdais buvo siekiama pagreitinti 47 užsienio piliečių, daugiausia gruzinų, prašymų nagrinėjimą.
Pinigus perduodavo žmona
I.Ungaila užsieniečiams neaiškino, kokiais būdais bandoma pagreitinti jų prašymų nagrinėjimą.
Jis teigė nesidomėjęs ir kaip Migracijos departamento darbuotojams atsilygina A.Merkys.
Paaiškėjo, jog A.Merkys mokėdavo Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėjai Violetai Rožkovienei, kurios ir prašydavo paslaugų.
Pats A.Merkys pas šią specialistę nesilankydavo. Jo teigimu, pinigus V.Rožkovienei perduodavo Migracijos departamento Bendrųjų reikalų skyriuje dirbanti jo žmona Irena Merkienė. Jis teigė keturis kartus perdavęs po 400 litų, kartą – 200 litų. Tai užfiksavo ir stebėjimo aparatūrą V.Rožkovienės kabinete įrengę STT pareigūnai.
A.Merkys teisme apgailestavo, kad į nemalonią istoriją įvėlė ir savo žmoną, ir buvusius kolegas.
„Praėjo jau dveji metai, bet nebuvo nė dienos, kad mintimis negrįžčiau į tuos įvykius.
Niekas žmogui nepadaro tiek blogo, kiek jis pats gali padaryti sau“, – dėl savo elgesio apgailestavo teisininkas. Spalio pabaigoje A.Merkys Lietuvos advokatų tarybai pateikė prašymą išbraukti jį iš advokatų sąrašų.
Motina prašė pasigailėti
I.Ungaila teigė nežinojęs, kad papirkinėjami Migracijos departamento darbuotojai, tad nesuprato, kad daro ką nors nelegalaus.
„Kai išgirdau apie įtarimus, buvau priblokštas. Net nemaniau, kad darau nusikaltimą. Mes nesislapstėme, viską aptarinėdavome telefonu, siųsdavau laiškus iš savo elektroninio pašto, jame nurodydavau užsieniečių pavardes“, – kalbėjo I.Ungaila.
Atleisti sūnų nuo bausmės prašė į teismą atvykusi jo motina Irena Ungailienė.
„Mūsų šeimai tai buvo didžiulis smūgis. Sūnų visada auklėjome taip, kad jis būtų sąžiningas“, – susijaudinusi kalbėjo vilnietė.