Bylos tyrimą kuruojantis prokuroras Sigitas Jankauskas teigia, kad visi pagrindiniai procesiniai veiksmai atlikti, liudytojai apklausti, visos specialistų ir ekspertų išvados jau gautos.
„Įstatymas numato tam tikrus procedūrinius klausimus. Praktiškai tik jie ir liko. Visa kita jau padaryta“, – lrytas.lt sakė prokuroras S.Jankauskas.
Jis tikisi bylą teismui perduoti dar šiais metais: „Tikiuosi, kad dar iki švenčių turėtų pavykti tai padaryti.“
Avarija – ankstyvą rytą
Tragiška avarija Vilniuje įvyko ankstų liepos 4-osios rytą. Tądien Upės g. J.Radzevičiaus vairuojamas automobilis „Opel Zafira“ pėsčiųjų perėjoje partrenkė 67 metų vyrą. Nukentėjusysis po eismo įvykio be sąmonės buvo nuvežtas į ligoninę, kur netrukus mirė.
Po avarijos laidų vedėjo automobilis sustojo ne iš karto. Jis nulėkė nuo kelio, išrausė veją, užskriejo ant kalniuko ir atsidūrė automobilių stovėjimo aikštelėje.
Veidą apsibrozdinęs penkių vaikų tėvas išlipęs iš automobilio sunkiai orientavosi aplinkoje.
Prilaikydami už parankių policininkai jį nusivedė į savo automobilį ir nuvežė tiesiai į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Vėliau nustatyta, kad tą rytą prie vairo jis sėdo neblaivus – J.Radzevičiui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,53 promilės.
Gresia iki 10 metų nelaisvės
Tyrimo metu turi galutinai paaiškėti, kas kaltas dėl avarijos – vairuotojas ar pėsčiasis. Jeigu paaiškės, kad dėl nelaimės kaltas J.Radzevičius, jam dėl šio įvykio grės laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamosios teisės specialistas Remigijus Merkevičius „Lietuvos ryto“ televizijai anksčiau yra sakęs, kad pirmiausia turi būti nustatyta eismo nelaimės priežastis: „Jei paaiškės, kad nelaimės priežastis – vairuotojo elgesys, girtumas sunkins jo atsakomybę. Jei vairuotojas dėl avarijos nekaltas, neblaivumas neturės jokios teisinės reikšmės. Jam bus galima tik skirti baudą už vairavimą neblaiviam.“
Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmeniui, dėl kurio padarytos avarijos žuvo žmogus ir jei jis avariją sukėlė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gali būti skirtas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.