Taip penktadienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs buvusio policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, buvusio Kriminalinės policijos biuro (KPB) viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio ir iki šiol KPB dirbančių Emilijaus Damukaičio, Dariušo Sinkevičiaus bei Vitalijaus Vitkovskio baudžiamąją bylą.
Teisėjo teigimu, nepasitvirtino M.Žalimo parodymai, kad atėjęs į Policijos departamentą jis pranešė, jog D.Kedys ruošiasi žudyti. Nepasitvirtinus šiam faktui, pareigūnams panaikinti visi kaltinimai.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pareigūnams siūlė V.Račkauską ir T.Ulpį nubausti baudomis po 45 tūkst. 500 litų, E.Damukaičiui skirti 39 tūkst., o D.Sinkevičiui ir V.Vitkovskiui – po 32 tūkst. 500 litų baudas.
Išteisinti pareigūnai šią naujieną pasitiko plojimais. Įvardijo būsimų aukų pavardes
Šiais pareigūnais susidomėta 2011 metų lapkričio pradžioje, po to, kai M.Žalimas žurnalistams, o netrukus ir prokurorams, papasakojo, kad likus trims savaitėms iki žmogžudysčių Kaune jis apsilankė Policijos departamente ir papasakojo viską, kas jam buvo žinoma apie D.Kedžio planus žudyti jam ir jo šeimai neįtikusius žmones.
2009 metų rugsėjo 16 dieną į Policijos departamentą atėjęs M.Žalimas paprašė pasikalbėti su generalinio policijos komisaro pavaduotoju Algirdu Stončaičiu, bet jis į susitikimą su juo liepė nueiti V.Račkauskui.
Kadangi V.Račkauskas kažkur skubėjo, pasikalbėti su M.Žalimu jis išsiuntė T.Ulpį.
M.Žalimas teigia, kad šiam ir dar dviem kabinete buvusiems neuniformuotiems pareigūnams jis pasakė, kad D.Kedys planuoja žudyti žmones, kuriuos vadino pedofilais ir pasakė šių žmonių pavardes – Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas.
Po to jis planavo pasislėpti, o kai aistros nurims, ketino grįžti ir susidoroti su buvusiu Neringos Venckienės viršininku, Kauno apygardos teismo pirmininku Albertu Miliniu bei Kauno Agurkinių nusikalstamos grupuotės lyderiu Sauliumi Velečka.
Planus pakeitė kvietimas į apklausą
Pasak M.Žalimo, po žmogžudysčių D.Kedys ketino slėptis sodo namelyje Pavilnyje. Į jį M.Žalimas jau buvo pervežęs iš Eglės Barauskaitės namų paimtus D.Kedžio daiktus.
Kaip pasakojo pagrindinis liudytojas, tą patį vakarą jis su pareigūnais nuvyko apžiūrėti sodo namelį. Raktai nuo jo durų liko pas pareigūnus.
D.Kedys planavo žudyti lapkričio mėnesį, tačiau skambutis iš Policijos departamento ir kvietimas į apklausą pakeitė jo planus.
„Nevažiuok, tave padarys pedofilu ir uždarys“, – tokiais žodžiais brolį nuo kelionės į Vilnių atkalbinėjo N.Venckienė.
Sužinojęs, kad D.Kedys žudyti ruošiasi spalio 5 dieną, spalio 4-ąją M.Žalimas dar kartą apsilankė Policijos departamente, bet į jo žodžius pareigūnai sureagavo jau tik po žudynių.
M.Žalimas atėjo išsikalbėti
Kaltinamieji teisme kaltais neprisipažino. Iš pradžių neigę bet kokią pažintį su M.Žalimu, teisme pareigūnai pradėjo aiškinti, kad vis dėlto yra jį matę, bet jo pasakojimas buvo bevertis, „kažkoks suveltas“, „kaip iš kosmoso“.
T.Ulpis teismą bandė įtikinti, kad M.Žalimas pas jį buvo atėjęs pasikalbėti apie savo gyvenimą – papasakojo, kad buvo teistas, kad grįžęs iš kalinimo įstaigos susipažino su Raimondu Ivanausku, kuris jam padėjo atsistoti ant kojų.
Taip pat esą pasakojo, koks jis ligotas, kaip blogai mato, kad negali vairuoti automobilio, todėl jis (M.Žalimas. – Red.) jį dažnai vežioja ir taip sužinojo, kad R.Ivanauskas yra pažįstamas su D.Kedžiu.
Pasak T.Ulpio, M.Žalimas jam neminėjo, kad D.Kedys planuoja žudyti, nesakė ir jo būsimų aukų pavardžių.
D.Kedžio pavardės nežinojo
Panašiai kalbėjo ir kiti teisiamieji. V.Račkauskas pareiškė, kad D.Kedžio pavardę pirmą kartą išgirdo tik spalio 5 dieną, kai po J.Furmanavičiaus nužudymo nuvyko į Kauną.
Šiuos jo žodžius paneigė ir liudytojai, ir T.Ulpis, kuris teisme tvirtino, jog iškart po susitikimo su M.Žalimu nuskubėjo pas savo viršininką Kriminalinės policijos biuro vadovą Algirdą Matonį, bet jo neradęs kabinete, užėjo pas V.Račkauską ir viską jam papasakojo.
Po J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo, pareigūnai nutarė niekam nepranešti apie M.Žalimo vizitą į Policijos departamentą, o pačiam M.Žalimui buvo liepta tylėti, jei jis nenori būti teisiamas kaip D.Kedžio bendrininkas.
T.Ulpis: „Tylėti liepė V.Račkauskas“
Nurodymus niekam neprasitarti apie M.Žalimą savo pavaldiniams davė V.Račkauskas, o jo sprendimą palaimino A.Matonis.
Bent jau taip teigė T.Ulpis, kalbėdamasis su kolega iš Policijos departamento Imuniteto valdybos.
„Buvo priimtas sprendimas nutylėti nuo prokuratūros. Sprendimą priėmiau ne aš, tokių sprendimų negaliu priimti. Su prokurorais bendravo V.Račkauskas. Tai buvo V.Račkausko sprendimas“, – Imuniteto valdybos pareigūnui aiškino T.Ulpis.
T.Ulpis teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl kelių priežasčių – nužudymais labai domėjosi ne tik spauda, bet ir visuomenė, o abi pedofilijos skandalo pusės ir toliau rašė skundus teisėsaugos institucijoms.
„Vyko raganų medžioklė, o čia dar išlenda, kad kažkas kažką žinojo. Nuspręsta tai palikti ramybėje“, – kolegai aiškino buvęs KPB viršininko pavaduotojas.
Kita priežastis – pareigūnai tikėjosi, kad užčiuopė siūlo galą, ir manė, kad netrukus žudikas bus sulaikytas.
Netrūko kaltinimų vienų kitiems
Šis teismas parodė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos visiškai nesugeba bendradarbiauti tarpusavyje.
Teisiami pareigūnai prokurorus kaltino slėpus informaciją nuo jų. Esą jei jie būtų žinoję, kad L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės pareiškimas dėl D.Kedžio grasinimų yra prokuratūroje, jie į M.Žalimo kalbas būtų reagavę visiškai kitaip.
Prokurorai pareigūnams atsikirtinėjo, kad būtent jie nuslėpė nuo jų svarbią informaciją, esą jei būtų žinoję apie M.Žalimą ir jo perspėjimą, D.Kedį būtų iškart sulaikę.
Informacija pasiekdavo ir Venckus
Teisme paaiškėjo, kad tiek Vilniaus prokurorai, tiek teisiami pareigūnai žinojo, kad D.Kedys ieško ginklo – dujinio pistoleto IŽ perdirbto šaudyti koviniais šoviniais.
Per Garliavos skandalą iš pareigų atleistas, bet teismo į jas sugrąžintas prokuroras teisme baisėjosi, kaip atlaidžiai jo kolegos vertino gautą informaciją, o po V.Naruševičienės ir J.Furmanavičiaus nužudymo bandė slėpti visus galus.
K.Betingis įtarė, kad, negana to, jog nebuvo užkirstas kelias žmogžudystėms, Kauno ir Policijos departamento pareigūnai teikė informaciją Kedžių ir Venckų šeimoms.
„Kalbu apie Kauno policijos pareigūnus, tačiau, kaip dabar matome, prie to gali būti prisidėję ir Policijos departamento pareigūnai“, – teisme sakė K.Betingis.
Buvusio prokuroro teigimu, informacija D.Kedžio artimiesiems buvo teikiama ir iki žmogžudysčių Kaune, ir po jų.
K.Betingis taip pat piktinosi kolegų ir Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūros darbu. Nes iš kauniečių perėmę pedofilijos bylą, patys pasidavė Kedžių ir Venckų daromam spaudimui.
Spaudimo, buvusio prokuroro teigimu, tikrai būta nemažo – D.Kedžio artimieji reikalavo bylą kuo greičiau perduoti teismui.
Apie tai, kad ne tik pareigūnai, bet ir prokurorai dirbo aplaidžiai teisme, liudijo ir buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.
Išgirdęs, kad kalbama apie pedofilų klaną, tuomet už operatyvinę veiklą ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) darbą atsakingas G.Jasaitis kolegoms siūlė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Jei viešumoje buvo paskleista, kad yra pedofilų klanas, maniau, kad reikėjo pradėti tyrimą ir tai patvirtinti arba paneigti, bet į tokį pasiūlymą niekas nereagavo“, – sakė jis.
Niekas neskubėjo tirti, dėl kieno aplaidumo žuvo J.Furmanavičius bei V.Naruševičienė.
Kaip teisme teigė G.Jasaitis, praėjus porai dienų po žmogžudysčių, jis paklausė V.Barkausko ir tuomečio generalinio prokuroro Algimanto Valantino, ar nereikėtų išsiaiškinti, kodėl niekas nežinojo apie L.Stankūnaitės seserį, jam buvo atsakyta, kad tyrimas nereikalingas.
Esą prokuratūroje bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, o giliau tyrinėti nereikia: „Kam kišti policiją, bloginti su jais santykius.“
Šis teismo sprendimas nėra galutinis. Jį dar galima skųsti Vilniaus apygardos teismui.
