Prokuratūra siekia, kad buvęs KGB darbuotojas M.Misiukonis
būtų pripažintas kaltu dėl genocido, nes yra susijęs su
paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno
žūtimi.
„Mes manome, kad teismas padarė procesines klaidas. Teismo
išvada skiriasi nuo pateiktos medžiagos“, - BNS sakė valstybės
kaltintojas Ričardas Juozainis. Jo žiniomis, apeliacinį skundą
dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio teikia ir
nukentėjusioji byloje.
Pasak prokuroro R.Juozainio, apeliaciniame skunde prašoma
įkalinti M.Misiukonį šešeriems su puse metų, pripažįstant kaltu
dėl genocido. To paties prokuroras prašė ir per baigiamąsias
kalbas rugsėjį.
Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamos
partizano A.Kraujelio žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio
atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis. Anot
teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M.Misiukonis nesprendė
A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.
M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992
metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio
ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.
Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo
išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Šiemet kovą Konstitucinis
Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas
vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti
genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama
sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes
socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių
tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai
turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.
Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie
prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra
mirę.
2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį
apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio
ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už
tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis
sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.
A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija
kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai
saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas
pasiduoti gyvas, nusišovė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šį
mėnesį paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kaujelis būtų
žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.