Vilkaviškietis, susipažinęs su N., greitai įgavo jos pasitikėjimą.
Po kurio laiko jis moteriai ėmė guostis, jog jį persekioja
nusikaltėliai, šie esą grasina susidorojimu ir reikalauja pinigų.
Moteris patikėjo, jog V. sveikatai ir net gyvybei iškilo grėsmė, todėl
nedvejodama sutiko jam padėti.
Ji iš banko paėmė beveik 10 tūkst. litų paskolą ir visus pinigus atidavė
neva persekiojamam V.
Vaikinas dievagojosi, jog jis tuos pinigus grąžins.
Po kurio laiko moteris pajuto, jog bičiulis ėmė jos vengti. Poros
santykiai pašlijo.
Lyg perkūnas iš giedro dangaus moteriai buvo žinia, jog V. ją įžūliai
apmulkino, – niekas jam negrasino ir nepersekiojo.
Už pinigus, kuriuos vaikinas neva turėjo atiduoti reketininkams, jis
nusipirko automobilį.
Paaiškėjo ir daugiau šio į alfonsus pretenduojančio vaikino melagysčių.
Moteris baiminasi, jog tūkstantinę paskolą bankui turės grąžinti ji
pati.
Ciniškai N. geranoriškumu pasinaudojęs vilkaviškietis yra žinomas
policijai.
Galimas daiktas, jog Vilkaviškio bei aplinkiniuose rajonuose yra daugiau
patiklių moterų, kurias šis alfonsas įklampino į skolas, tik jos
nedrįsta kreiptis į policiją.
Psichiatrijos specialistai teigia, jog alfonsai yra tingios, isterinės
asmenybės. Jie gerai išmano moterų psichologiją, jaučia, ko joms
trūksta, todėl paperka jas rūpestingumu bei atsidavimu, komplimentais.
Jų kerams dažniausiai neatsispiria nepakankamai meilės ar intymių
santykių turinčios moterys.
Alfonsai žino, jog moterimi galima manipuliuoti, jei apsimetama
nelaimingu ar skriaudžiamu.
Iš prigimties globėjiškos bei pasiaukojančios moterys vėliau pačios
stebisi, kaip lengvai pateko į apsukruolio spąstus.