Klaipėdos apygardos teisme vakar vėl buvo narpliojama 176 kilogramų kokaino pagrobimo operacija Gran Kanarijos saloje 2011 metų pavasarį ir kauniečio Vidmanto Sadausko nužudymas tų pačių metų kovą.
Ir vėl į V.Veršulio atsakymus audringai reagavo už grotų sėdintys kaltinamieji. Iš jų veidų buvo galima suprasti: „Nepasakok pasakų!“
Tik vykdė vadeivos įsakymus?
Nusikalstamos veikos modelyje dalyvavęs ir teisėsaugininkams padėjęs atskleisti kai kuriuos Agurkinių nusikaltimus V.Veršulis tikino pats šiai gaujai nepriklausęs.
Jis vėl tvirtino apie rengiamą prieštaringos reputacijos V.Sadausko nužudymą nežinojęs, tik supratęs, kad „bus nelegalus reikalas“.
V.Veršulis esą važiuodavo ten, kur nurodydavo grupuotės vadas Saulius Velečka.
Kai kauniečio nužudymu įtariamas Dmitrijus Romanovičius atlikęs užduotį įlipo į jo mašiną, V.Veršulis pajuto parako kvapą. Bet jis nieko neklausinėjo, išmetė bičiulio drabužius į šiukšlių konteinerį, o ginklą pasiliko. Vėliau per radiją išgirdo, kas nutiko.
Vieno kaltinamųjų advokato paklaustas, kodėl tuomet nepuolė S.Velečkos, bent jau neiškeikė žmogaus, įpainiojusio jį į žiaurų nusikaltimą, V.Veršulis atsakė: „Jei būčiau pradėjęs garsiai reikšti emocijas, man būtų kaip V.Sadauskui. Tame pasaulyje nepriimta daug klausinėti.“
Grįžęs paslėpė pistoletą
Grįžęs į Anykščius V.Veršulis savo pavaldinio autoserviso šaltkalvio Remigijaus Pipiro paprašė paslėpti du paketus – viename jų buvo iš D.Romanovičiaus paimtas pistoletas, kitame – duslintuvas. „Vieną paslėpiau skydinėje, kitą – ventiliacijos angoje. Nežinojau, kas ten buvo. Po to atėjo naujas darbuotojas, tai, kad nerastų, paėmiau ir užkasiau miške puskilometris nuo tėvų namų.
O paskui paskambino V.Veršulis ir pasakė, jog ateis pareigūnai, ir aš turiu jiems atiduoti, ką paslėpiau“, – aiškino R.Pipiras.
Jam teko dar viena V.Veršulio užduotis – paslėpti tūteles ir šovinius. Vyras ne taip suprato, ko iš jo norima, ir išmetė maišelį su jais į kūdrą.
Besviedžiant maišelis suplyšo, ir viskas pasklido vandenyje.
Slėptuvės – po žeme
Po žeme kai kuriuos daiktus slėpė ir V.Veršulis. Olandijoje jis buvo užkasęs nuo bendrininkų nugvelbtą kokainą, kurį esą vėliau išmetė į vandens kanalą Hagoje, o Lietuvoje po žeme slėpė net 14 kilogramų trotilo. Kam reikėjo šių sprogmenų? Tiesiog kažkas pasiūlė pigiai nusipirkti ir ryžosi – dėl sportinio intereso.
V.Veršulis buvo užkasęs ir peruką. „Aš jo nenaudojau. Tai tiesiog kvailystė“, – aiškino svarbus liudytojas.
Užduotis – ne kauniečiui
Kaltinamųjų advokatai teiravosi, ar savo parodymus V.Veršulis davė pats, ar tik pasirašė ant prirašytų lapų.
Anykštėnas aiškino, kad buvo apklausiamas kelias dienas. O kodėl dabar nebegali prisiminti datų ir kitų detalių, kaip per ikiteisminį tyrimą? „Daugiau atsiminčiau, jei vakare pasikalbėtume prie puodelio kavos“, – atkirto liudytojas.
Jis tikina, kad kokaino grobimo planas Gran Kanarijoje – ne jo idėja.
Įgyvendinti didžiulius pinigus atnešusią operaciją buvo pasitelktas jis, o ne kauniečiai, nes kvaišalų krovinys esą buvo skirtas kitiems šio miesto gyventojams.
Todėl reikėjo žmonių, kurie Kaune būtų mažiau žinomi.
Dažną klausimą advokatams tekdavo pakartoti garsiau, nes V.Veršulis teigė, kad prastai girdi. Esą gal prieš dešimt metų jis patyrė infarktą: „Širdis sugijo, tačiau trūko kapiliarai ir sutriko klausa.“
