Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (KAVMI) darbuotojai išsiaiškino, kaip lobo vienas verslininkas, nuomojęs savo miškų plotus verslo įmonei, kurią pats buvo įsteigęs.
Pagal sutartis didžioji įmonės pajamų už iškirstą ir parduotą medieną dalis atitekdavo jos ir miškų savininkui kaip nuomos mokestis. Milijonines pajamas sėmusi verslo įmonė Mokesčių inspekcijai nurodydavo tik savo veiklos sąnaudas, kurios deklaracijose virsdavo reikšmingais nuostoliais.
„Nustatėme, kad įmonė teikdavo neteisingus duomenis apie savo ūkinę ir finansinę veiklą. Šitaip siekta išsisukti nuo pelno mokesčių. Deklaracijose buvo sumažinamas ir mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (PVM)“, – aiškino KAVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Klaipėdos rajone registruota miškininkystės paslaugų įmonė per ketverius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iš viso nedeklaravo daugiau kaip 200 tūkst. eurų (apie 700 tūkst. litų) apmokestinamų pajamų, gautų už suteiktas medienos ruošos ir kitokių miško darbų paslaugas.
Patikslinusi savo deklaracijas įmonė valstybės biudžetui liko skolinga 43 tūkst. eurų (apie 150 tūkst. litų) PVM mokesčio. Jai reikės sumokėti ne tik šią sumą, bet ir nemenkus delspinigius.
Miškininkystės paslaugų įmonę įkūręs verslininkas jai, tiksliau pats sau, nuomojo 187 miškų sklypus Klaipėdos, Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse. Iškirsta ir paruošta mediena buvo pelningai realizuojama Lietuvoje, bet miško kirtėjai pagal ataskaitas nesudurdavo galo su galu.
Tokių gudruolių, kurie, apgaudinėdami valstybę, graibsto pelną iš neva nuostolingai dirbančių verslo įmonių, pasitaiko ir daugiau. Pastaruoju metu juos pradėjo akyliau stebėti mokesčių kontrolieriai.
VMI kontrolieriai ir šiemet tęs pernai pradėtą projektą „Nuostolinga įmonė“, kurio tikslas – išsiaiškinti įtartinus fizinius ir juridinius asmenis, nedeklaruojančius visų gautų pajamų, neleistinai didinančius savo veiklos, produktų pristatymo, kelionių, rinkodaros paslaugų sąnaudas.
Mokesčių inspektoriai pastebi, kad už pajamas didesnes savo veiklos sąnaudas dažniausiai deklaruoja smulkesnės didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės, automobilių remonto, transporto, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios individualios įmonės.
„Su tokių įmonių veikla glaudžiau susijusiems asmenims teikiamos abejotinos naudos paskolos, lengva ranka nurašomos dokumentais nepagrįstos, dažnai beviltiškos skolos“, – kalbėjo G.Rimkienė.
Lietuvoje pernai išsiaiškinta mokesčių mokėtojų, kurie Mokesčių inspekcijai deklaruotinus savo nuostolius neleistinai sumažino 5,2 mln. eurų (apie 18 mln. litų).
Pelno mokesčio bazę padidinus 1 mln. eurų, į valstybės biudžetą papildomai įplaukė 160 tūkst. eurų (apie 560 tūkst. litų).