Kadangi pasikeitė vienas bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys, byla nagrinėjama iš naujo, tad R.Ivanauskas teisme apklausiamas dar kartą.
„Niekuo neprisidėjau, atvažiuodavo D.Kedys, kavos pagerdavome. Sakė, kur bevažiuotų, teisėsaugoje viskas lyg žirniai į sieną atsimušdavo. Aš buvau po ligoninės, todėl man buvo neįdomu, bet tada jis šaukdavo, užpykdavo: „Tau ką, seni, smegenys visai išdžiūvo, juk pats vaiką augini“, – apie savo draugystę su D.Kedžiu pasakojo R.Ivanauskas.
Apie žmogžudystes su D.Kedžiu jie teigia nekalbėjęs, o į Vilnių pas Mindaugą Žalimą važiavo tik todėl, kad D.Kedys norėjo prasiblaškyti. Esą jis ir pasiūlė visiems nuvažiuoti į sostinę.
„Drąsius atėjo, neprisimenu kurią dieną, sako, norėčiau prasiblaškyti Vilniuje, ir nuvažiavome. Buvau prastokos formos po vakarykštės dienos, bet pasakiau Eglutei, kad Drąsius nori nuvažiuoti, o Eglė atsakė, kad nieko prieš, nes seniai ruošėmės pasveikinti M.Žalimo naujagimį, buvome dovanėlę nupirkę“, – kalbėjo R.Ivanauskas.
Kur jie važinėjosi po Vilnių, R.Ivanauskas teigia neprisimenantis, bet tvirtino, kad jam reikėjo batų, todėl E.Barauskaitė liko su M.Žalimo drauge, o vyrai jį išvežė į parduotuves: „Nuvežė į vieną, į kitą, bet batų negavome.“
Paskui M.Žalimas esą pasiūlė D.Kedžiui nuvažiuoti į sporto klubą, nes jam buvę įdomu pažiūrėti, kur jis sportuoja. „Pakeliui M.Žalimas nupirko buteliuką ir man davė. Štai, čia tau, kad liūdna nebūtų“, – daugiau nei penkerių metų senumo įvykius prisiminė R.Ivanauskas, kuriam Kauno medikai yra nustatę sunkią ligą – Alzheimerį.
Pasak R.Ivanausko, po to M.Žalimas su D.Kedžiu užsimanė nuvažiuoti į klubą, kuriame M.Žalimas dirbo, o jis liko sėdėti automobilyje. Vėliau visi trys nuvažiavo į kavinę pavalgyti.
„Aš dar atsisakiau, sakau, nenoriu aš valgyti, geriau pamiegosiu, bet Drąsius pasakė, kad reikia pavalgyti. Paėmė mane už rankos, pasodino prie staliuko, dar į tualetą nuvedė M.Žalimas. Paskui valgėme mėsą, dar gramą man nupirko“, – pasakojo R.Ivanauskas.
D.Kedžio draugas tvirtina, kad jis negirdėjo jokių kalbų apie žmogžudystes, nes esą automobilyje labai garsiai grojo muzika. „Tik vieną kartą išgirdau: „Aš juos sumušiu.“ Sakau, kaip taip galima, juk teismai yra“, – kalbėjo teisiamasis.
Kaip teigia M.Žalimas, tą dieną jie visi kartu vyko į Marijampolę, tačiau R.Ivanauskas tokios kelionės neprisiminė. „Aš ten mašinos gale gulėjau beveik ant šono“, – paaiškino.
Negirdėjo jis ir jokių šūvių, nors M.Žalimas tvirtino, kad jis, R.Ivanauskas ir D.Kedys buvo nuvažiavę į mišką, kur D.Kedys išbandė neperšaunamą liemenę, paleidęs į ją kelis šūvius. „Šūvius būčiau girdėjęs, nes man pinigus mokėjo dėl klausos“, – sakė jis.
Kiek laiko visi trys važinėjosi, R.Ivanauskas negalėjo pasakyti.
Paprašytas prisiminti, kodėl jis po D.Kedžio laidotuvių E.Barauskaitės sesers vyrui aiškino, kad D.Kedys žmogžudystėms buvo gerai pasiruošęs, turėjo įsigijęs net trotilo, R.Ivanauskas atsakė: „Tai buvo juokas per ašaras, girto, vaistų prisigėrusio žmogaus kalba.“
O paprašytas paaiškinti, ką reiškia jo žodžiai, jog jis pusę metų viską laiko savyje ir daugiau netylės, atsakė, kad esą kalbėjo apie asmenines problemas, nes Eglė jam buvo pareiškusi, kad ji gali gyventi su aklu žmogumi, bet ne su psichikos ligoniu.
„Tai buvo mano skausmas, jį ir laikiau savyje“, – aiškino R.Ivanauskas.
R.Ivanauskas teigė niekada neturėjęs jokio ginklo, bet tikrai žinojo, kad jį turėjo M.Žalimas. Esą kartą ginklą ir teleskopinę lazdą jis jam net davęs pačiupinėti.
Antradienį teismas taip pat aiškinosi, ar R.Ivanauskas tikrai serga Alzheimeriu ir ar, tikrai yra aklas, kaip teigia pats teisiamasis, nes ankstesniuose teismo posėdžiuose buvo peržiūrėti pačių teisiamųjų mobiliuose telefonuose rasti vaizdo įrašai, kuriose užfiksuota, kaip R.Ivanauskas karpo nuotraukų kraštelių, su sūnumi vaikšto kažkokio vandens telkinio pakrante ir moko važiuoti savo sūnų dviratuku.
„Pasikonsultuokite su neregiančiais“, – atsakinėdamas apie savo regą pyko R.Ivanauskas ir teigė, kad jis ne tik aklas, bet ir tikrai serga Alzheimeriu. Tik esą liga jam tai pagerėja, tai pablogėja.
„Alzheimeris nepagydomas, žmogui tik blogėja ir blogėja“, – išgirdęs teisiamojo kalbas, neiškentė net vienas iš teisiamiesiems valstybės skirtų advokatų.
„Aš vaikštau kas mėnesį pas gydytojus, kas mėnesį tikrinuosi, vaikštau pas psichiatrą. Vien vaistams du šimtus litų išleidžiu, maistui beveik nelieka. Man Demencija (silpnaprotystė – Red.)“, – naują savo ligą įvardino R.Ivanauskas.
Baigus R.Ivanausko apklausą, proceso dalyviai teismui pateikė savo prašymus dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo. Prokuroras ir nukentėjusiųjų advokatas teismo paprašė R.Ivanauskui skirti kompleksinę ekspertizę, kuri atsakytų į visus abejonių keliančius klausimus dėl teisiamojo sveikatos būklės, o E.Barauskaitės advokatė Inga Blaževičienė – prašė į apklausą iškviesti Vitą Saldžiūną, kuris atliko M.Žalimo tyrimą poligrafu bei į teismą liudytoja iškviesti E.Barauskaitės seserį Ingridą Bacevičienę.
R.Ivanausko advokatas Arnoldas Blaževičius taip pat turėjo pageidavimų. Jis paprašė į teismą iškviesti dar tris liudytojus, Aleksą Novikovą Ričardą Sabutį ir Ričardą Visocką, kurie turėtų paliudyti apie R.Ivanausko aklumą bei papasakotų, koks blogas žmogus yra M.Žalimas. Tokius advokatų prašymus, prokuroras ir Jono Furmanavičiaus giminių advokatas pavadino tik laiko gaišinimu ir bandymu kuo ilgiau tempti teismo procesą.
Teismas nusprendė teisiamųjų advokatų prašymus tenkinti iš dalies – į kitą teismo posėdį, kuris planuojamas balandžio 13 dieną, bus iškviesti du liudytojai I.Bacevičienė ir R.Ivanausko sesers vyras R.Visockas.
Tądien turėtų paaiškėti ir, ar R.Ivanauskui bus skirta ekspertizė. Teismas nurodė iki kovo 25 dienos teisiamųjų advokatams parengti klausimus ekspertams.
