Prieš tai dvi ekspertų komisijos patvirtino, kad 11 mėnesių D.Drėzo širdis sustojo nuo kalio.
Teisėjo Valdo Vitunsko vadovaujama kolegija nutarė, kad ankstesnės ekspertų išvados yra išsamios, atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
2014 metų gegužės 9 dieną žemesnės instancijos Kauno apylinkės teismas jau yra pripažinęs kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo – nustatyta, kad slaugytoja supainiojo vaistus ir vietoj gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo suleido mirtiną kalio injekciją.
Šį nuosprendį V.Beleškienė apskundė. Kauno apygardos teisme nagrinėjant skundą slaugytojos advokatai griebėsi šiaudo – paprašė skirti papildomą ekspertinį tyrimą, ankstesni tyrimai neva buvo neišsamūs.
Antradienį įvykusio teismo posėdžio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos.
Prokurorė Auksė Lipkevičienė prašė atmesti V.Beleškienės skundą, o slaugytoja – jį patenkinti.
V.Beleškienė pareiškė norinti dirbti ir toliau ligoninėje, net jei ir būtų nuteista.
Kauno apylinkės teismas skyrė slaugytojai lygtinę ketverių metų nelaisvės bausmę, be to, uždraudė jai kurį laiką dirbti medicinos įstaigose.
Galutinę nutartį dėl V.Beleškienės skundo teismas planuoja skelbti balandžio 16 dieną.
2012 metų balandžio 6 dieną D.Drėzas mirė Kauno klinikinėje ligoninėje.
Gastroenterologijos skyriaus palatoje V.Beleškienei leidžiant vaistus, berniuką per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis.
Vaikas ėmė verkti, o paskui sustingo. Kūdikis buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams kūdikio nepavyko išgelbėti. Balandžio 6-ąją kūdikį paguldžius į ligoninę įtariant gyvybei nepavojingą rotaviruso formą, jo būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo.
Sušvirkštus vaistus, kalio kiekis Domo organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
Po tragedijos mįslingai prapuolė du švirkštai, kuriuose buvo Domui skirti vaistai. Juos į palatą buvo atsinešusi V.Beleškienė. Jie taip ir neatsirado, o pradanginę svarbius įkalčius asmenys nebuvo nustatyti.
Pirmą kartą apklausiama V.Beleškienė aiškino švirkštų neišmetusi. Per antrą apklausą slaugytoja tuo jau nebuvo tokia tikra. Ji neprisiminė, ką veikė su švirkštais, ar juose buvusį skystį išpylė į kriauklę, o pačius švirkštus išmetė į medicininių atliekų dėžę. Slaugytoja taip pat neatsiminė, kur išgaravo flakonas, kuriame buvo tariamas gliukozės tirpalas.
V.Beleškienė savo kaltę neigia. Ji tvirtina vaistų nesupainiojusi ir suleidusi gliukozės tirpalą.
Slaugytoją palaiko ligoninės administracija, ne kartą skelbusi, kad vaikas mirė ne nuo kalio.
V.Beleškienę gina tos pačios advokatų kontoros „Jankauskas ir partneriai“ juristai, kuri atstovauja Kauno klinikinei ligoninei kitose bylose.
Gydymo įstaiga šiai advokatų kontorai už įvairias teisines paslaugas iš savo biudžeto skyrė apie 240 tūkst. litų.
Tiesa, ligoninės vadovai tvirtina, kad už atstovavimą V.Beleškienei įstaiga advokatams pinigų nemoka.
Kūdikio tėvai politiko kelią pasirinkęs Egidijus Drėzas ir jo žmona Kristina Drėzienė iš ligoninės už aplaidumą reikalauja atlyginti 1 milijono eurų neturtinę žalą.
