Į Panevėžio apygardos teismo teisėjo klausimą, ar suprato nuosprendį, V.Tijunėlis atsakė teigiamai, tačiau pridūrė nesijaučiąs kaltas: „Mane išprovokavo ta paleistuvė.“
Prieš metus jis kirviu užsimojo prieš lovoje miegančią brolio Rimanto sugyventinę 50-metę Daivą Šefeldienę.
Nedaug trūko, kad kirvis būtų susmigęs moteriai į veidą. Tačiau tam sutrukdė šalia savo draugės gulintis R.Tijunėlis – sulaikė brolio ranką, ir kirvis nesuknežino kaukolės. Slysdami ašmenys prakirto moteriai veidą, ligoninėje teko susiūti žaizdą.
Teisme V.Tijunėlis aiškino, kad norėjo tik pagąsdinti ir pamokyti D.Šefeldienę, esą moteris nuolat jį terorizavusi. Į teisėjo klausimą, kokiais būdais tai darydavusi, teisiamasis pateikė netikėtą atsakymą – D.Šefeldienė neduodavusi televizoriaus pultelio.
V.Tijunėlis kirviu bandė paauklėti savo brolio draugę tą dieną, kai iš ryto pasimeldė bažnyčioje. Po to jis patraukė į alaus barą, o vakare grįžo namo.
Atsisėdęs kambaryje ant sofos vyras netrukus pašoko ir ištarė: „Dabar k... aš tave nukirsiu.“
Iš miegų pabudusi moteris nelabai suprato, kas atsitiko. Tik pajuto, kaip kraujas užliejo akis.
„Nemeluosiu, buvome tą vakarą išgėrę alaus ir miegojome“, – teisme neslėpė D.Šefeldienė. Teisiamasis aiškino labai nemėgstąs šios moters – jaučia jai ne tik panieką, bet ir neapykantą.
V.Tijunėlis aiškino, kad anksčiau ji gyveno su jo vyresniu broliu. Tačiau kai jis mirė, ilgai neliūdėjo. „Tą pačią dieną po laidotuvių ji grįžusi iš kapinių atsigulė į jaunesnio brolio lovą“, – savo motyvus dėstė teisiamasis.
Teisiamajam buvo paskirta teismo ekspertizė. Psichiatrai nustatė, kad nors ir yra ūmaus būdo, V.Tijunėlis yra pakaltinamas.
Kalėjime gali būti nesuprastas
* Išklausyti nuosprendžio atvestas V.Tijunėlis buvo pakeitęs savo išvaizdą. Jis užsiželdino ūsus, kad pabrėžtų savo vyriškumą.
* Anksčiau juos skusdavo, nes mėgdavo pasidaryti moterišką makiažą.
* Pasidažęs, nusilakavęs nagus, pasipuošęs plazdenančiu sijonu bei koketiška palaidine V.Tijunėlis (nuotr.) išeidavo į miestą. Jam patikdavo, kad praeiviai atsisuka, fotografuoja.
* Taip išsipuošęs jis buvo nuėjęs aplankyti ligoninėje gulinčios dukters, nepabūgo nueiti į lentpjūvę, kur tuo metu dirbo. Kartą vilkėdamas suknelę V.Tijunėlis pasirodė net teisme.
* Ne pirmą kartą už grotų pakliūvantis V.Tijunėlis žino nuteistųjų požiūrį į vyrus, trokštančius būti moterimis. „Manęs kalėjime klausinėdavo, kodėl persirengdavau moteriškais drabužiais. Aš apsigyniau. Sakydavau, kad taip apsivilkęs eidavau daryti nusikaltimų. Kad niekas nepažintų. Jei būčiau sakęs tiesą, būčiau kaipmat atsidūręs „gaidyne“, – anksčiau „Lietuvos rytui“ yra sakęs V.Tijunėlis.
* Panevėžietis neslėpė, kad neįprastą trauką kartais virsti moterimi paveldėjo iš tėvo. Vaikystėje jis mėgo matuotis motinos ir sesers sukneles, aukštakulnius.
* Tada broliai jį ir praminė Vandute. Vyras sako, kad noras puoštis suknelėmis išardė ir jo šeimą. Žmona nepanoro gyventi su vyru, kuris vogdavo jos liemenėles ir pėdkelnes.
* Suaugęs vyras didžiąją savo atlyginimo dalį išleisdavo kosmetikai ir moteriškiems drabužiams. Namuose esančiame ūkiniame pastate šių drabužių buvo prikimšta pilna spinta.
