Su tokia dilema susidūrė buvusios „Nordea“ banko Vilniaus skyriaus vadybininkės 29 metų Laurynos Jurkutės bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (VAT).
Buvusi banko „Nordea“ vadybininkė buvo teisiama už tai, jog nuo 2010-ųjų iki 2013-ųjų sausio iš banko kasos pasisavino 105 tūkstančius eurų (tuomet 362 tūkst. 554 lt.)
Vilniuje, Saltoniškių bei Didžiojoje gatvėje esančiuose banko skyriuose klientus aptarnavusi vadybininkė pinigus savinosi įvairiomis sumomis, siekiančiomnis iki 20 tūkstančių litų.
Pastebėję lėšų trūkumą, banko atstovai kreipėsi į policiją. L.Jurkutė nuo pat tyrimo pradžios prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, teisme ji atvirai davė parodymus ir padedama artimųjų bankui grąžino pasisavintus pinigus.
Tačiau to nepakako, kad sunkų nusikaltimą – didelės vertės turto pasisavinimą – įvykdžiusi moteris galėtų išvengti laisvės atėmimo bausmės. „Įstatyme numatyta, kad ji pati turėjo atvykti į policiją ir pranešti apie įvykdytą nusikaltimą. To ji nepadarė“, – aiškino VAT teisėjas Pavelas Frolovas.
Tačiau teisėjas teigė negalintis skirti ir laisvės atėmimo bausmės: „tai aiškiai prieštarautų teisingumo principams“. Teismas atsižvelgė į tai, kad L.Jurkutė anksčiau nebuvo teista, bausta tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
VAT nusprendė, jog buvusiai banko darbuotojai užteks skirti 6778 eurų baudą. Ji „Nordea“ bankui turės atlyginti ir teismo išlaidas – 273 eurus. Visą žalą buvusi vadybininkė atlygino, todėl bankas atsiėmė ieškinį.
Iš banko atleista L.Jurkutė išvažiavo gyventi pas tėvus į Klaipėdos rajoną ir šiuo metu yra bedarbė. Paklausta, ar turės už ką sumokėti baudą, ji tylėdama spruko iš teismo salės.
Anksčiau teisme L.Jurkutė yra pasakojusi, jog į skolas ją įklampino nekilnojamojo turto agentas, kuris jai įsiūlė butą Antakalnyje. Moteris ėmė paskolas iš kitų bankų ir skolindavo agentui, o šis pinigų negrąžindavo. Tuomet ji pradėjo imti pinigus iš savo darbovietės ir jų nebegrąžino.
