Iš Olandijos gėles gabenę verslininkai kvapiais žiedais džiugino Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio gyventojus, o patys mėgavosi puikiu uždarbiu.
Prieš penkerius metus Vilniuje įkurta bendrovė „Lithops“ sparčiai plėtėsi ir gyrėsi užėmusi penktadalį Lietuvos gėlių prekybos rinkos.
Tačiau žaibiškai praturtėję gėlių pardavėjai dalį pajamų nuslėpdavo ir už tai atsidūrė teisiamųjų suole. Gėlių afera pavadintą bylą atvertė Vilniaus apylinkės teismas.
Kaltinimus dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo išgirdo buvęs bendrovės „Lithops“ vadovas 31 metų Dovydas Abromaitis, septyni jo įdarbinti vadybininkai ir kompiuterių programos kūrėjas.
Nė vienas jų anksčiau nebuvo teistas. Keli teisiamieji šiuo metu vadovauja kitoms bendrovėms.
Šiuo metu jau panaikinta bendrovė „Lithops“ Lietuvos rinką bandė užvaldyti 2010 metais.
Didmenine prekyba gėlėmis užsiėmusi bendrovė klestėjo beveik metus, kol policijos pareigūnai įsilaužė į jos kompiuterių programą, o vadovus sulaikė.
Specialią kompiuterinę programą, galinčią atskirti oficialią ir juodąją bendrovės buhalteriją, sukūrė 39 metų Nikita Gančo.
Teisiamųjų suole atsidūręs vyras naudotis savo kūriniu išmokė bendrovės vadovus, o visiems vadybininkams sukūrė slaptažodžius.
Prokuroras Vytautas Kukaitis pasakojo, jog pajamoms slėpti sukurta kompiuterinė programa buvo itin sudėtinga, o serveriai, kurioje ji buvo, kruopščiai slėpti.
Aptikus ir iššifravus šią programą ir atlikus kratas buvo nustatyta, kad bendrovė „Lithops“ nuslėpė per 6 milijonus litų pajamų ir nemokėjo mokesčių.
Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje smulkesniems pardavėjams gėles pardavusios vadybininkės į apskaitą neįtraukė net po pusantro milijono litų.
Apie pusę šių pinigų vėliau grįžo į „Lithops“ kasą.
Juos kaip pagrindinis akcininkas įmokėjo D.Abromaitis. Už šiuos pinigus Olandijoje vėl buvo perkama gėlių.
Byloje teigiama, kad tikrąsias bendrovės „Lithops“ pajamas slėpę ir Valstybinei mokesčių inspekcijai melagingus duomenis pateikę verslininkai valstybei nesumokėjo 183,7 tūkstančio eurų (tuomet 634,4 tūkst. litų) pridėtinės vertės mokesčių.
Reikalaujama, kad šią žalą atlygintų visi devyni kaltinamieji.
