Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti Laimutė Stankūnaitė, jos tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai bei Andriaus Ūso artmieji – tėvai Aldona ir Aleksandras Ūsai bei žmona Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė.
„Ne, kalta neprisipažįstu“, – prokurorei Ivetai Vaivadienei perskaičius kaltinamąją išvadą pareiškė L.Bloznelytė-Plėšnienė.
Gydytoja sakė, kad ji sutinka duoti parodymus, tačiau kalbės tik po kitų įrodymų tyrimo, o nukentėjusieji pareiškė norintys, kad byla būtų nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, nes bus kalbama ne tik apie žmogaus intymias vietas, bet ir apie mažametę mergaitę.
Teismas šį prašymą atmetė. Byla bus nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose.
L.Bloznelytei-Plėšnienei ketvirtadienį atsisakius duoti parodymus, buvo nuspręsta apklausti nukentėjusiuosius.
„Aš Andrių auginau, nei aš, nei gydytojai nematėme jokių dėmių“, – teismui sakė A.Ūso mama A.Ūsienė.
Apie tai, kad jos sūnus esą turėjo vyndėmę ant lyties organo ji sužinojo tik pamačiusi laidą, kurioje L.Bloznelytė-Plėšnienė teigė, jog pas ją buvo apsilankęs jos sūnus ir prašė pašalinti didelę vyndėmę.
„Nesąmonė tai, aš buvau pašiurpusi. Vaiką auginau, į palutes vysčiau, jokios dėmės nebuvo, nors, kaip sako L.Bloznelytė-Plėšnienė, tokios dėmės būna nuo gimimo. Nematė jokios dėmės nei pirmoji žmona, nei antroji. Jaučiuosi labai apšmeižta. Išgirsti tokį dalyką, kai taip nėra ir tai sako šešių vaikų motina“, – piktinosi A.Ūsienė ir pabrėžė, kad labiausiai ji norėtų sužinoti viso šio šmeižto organizatorius ir užsakovus.
A.Ūsienė L.Bloznelytei-Plėšnienei yra pareiškusi 30 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
„Aš tokio sūnaus netekau. Tai buvo geras žmogus, atviras, kultūringas, ne toks kaip Drąsius Kedys. Dar nebuvo dienos, kad apie jį negalvočiau. Kaip tai galima sakyti, kad jis atėjo ir organą prie visų išsitraukė“, – kalbėjo A.Ūsienė.
Jokios vyndėmės ant sūnaus lyties organo nėra matęs ir jo tėvas Aleksandras. „Turime visus medicininius išrašus nuo pat jo gimimo, esame ne kartą su juo nuogi pirtyje sėdėję, būčiau matęs tą dėmę“, – kalbėjo A.Ūsas. Jis, kaip ir jo žmona, L.Bloznelytei-Plėšnienei yra pateikęs 30 tūkst. eurų ieškinį.
„Kad jai būtų šokas“, – civilinio ieškinio dydį paaiškino A.Ūsas. Jis teigė, kad šio ieškinio nebūtų buvę, jei L.Bloznelytė-Plėšnienė būtų jų atsiprašiusi.
Pasak A.Ūso, per televiziją išgirdęs L.Bloznelytės-Plėšnienės pasakojimą jis buvo nustebęs dėl tokio gydytojos ciniškumo ir teigė nesuprantantis, kaip šešių vaikų motina sugeba taip šmeižti kitų žmonių vaiką.
„Ji turbūt savo vaikų neaugino, tarnaitė juos turbūt augino. Niekada mūsų šeimoje nebuvo tokių žmonių, kurie padarytų gėdą šeimai. Kad ateitų vyras ir išsitrauktų savo organą prie moterų. Tai sukurta istorija, įdomu, kas paskatino ją sukurti? Jie manė, kad Andrius miręs, tad neapsigins, bet aš ginsiu savo šeimą visada“, – kalbėjo A.Ūsas.
„Tai buvo iš fantastikos srities, nematė dėmės nei tėvai jį auginę, nei aš su juo gyvenusi“, – L.Bloznelytės-Plėšnienės pasakojimą televizijos laidoje apibūdino G.Sakalinskaitė-Ūsienė, taip pat L.Bloznelytei-Plėšnienei pateikusi civilinį ieškinį.
L.Bloznelytė-Plėšnienė išgarsėjo 2012 metais, netrukus po L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš jos globėjos Neringos Venckienės namų, kai interviu vienai televizijos laidai pareiškė 2010 metais savo akimis mačiusi išgalvotos pedofilijos istorijos herojus.
Esą kartą be jokio išankstinio skambučio ar užsiregistravimo pas ją atėjo keista šeima: stambus vyras, dvi moterys ir mergaitė, kurie elgėsi itin keistai.
Onkologės teigimu, vyras (A.Ūsas) prie abiejų moterų ir mergaitės išsitraukė savo lyties organą ir liepė pašalinti ant jo buvusią vyndėmę, kuri buvo „didelė, maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokius 10 centimetrų“.
L.Bloznelytė-Plėšnienė sakė, kad šalinti vyndėmę atsisakė ir todėl ją užsipuolė vyresnė moteris (Violeta Naruševičienė), kuri vėliau paprašė apžiūrėti ir jos dukrą, bet apžiūrai pasipriešino mergaitė.
Keistųjų pacientų vardų L.Bloznelytė-Plėšnienė neužsirašė, esą jaunesnioji moteris (L.Stankūnaitė) jai pradėjo diktuoti savo vardus ir pavardes, tačiau buvo šiurkščiai nutildyta vyresniosios. Onkologė teigė, jog įsiminė tik viena – keistoji šeima yra iš Garliavos. Tai jai esą pasakė L.Stankūnaitė.
L.Bloznelytės-Plėšnienės pasakojimas dar labiau įaudrino „violetinę minią“ ir sudomino teisėsaugą, o pasipktinę A.Ūso ir V.Naruševičienės artimieji bei L.Stankūnaitė kreipėsi į prokuratūrą, kad gydytojos atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimo.
Apšmeižtiems žmonėms aiškintis su L.Bloznelyte-Plėšniene buvo pasiūlyta privataus kaltinimo tvarka, tačiau gydytoja buvo iškviesta į Vilniaus apylinkės prokuratūra ir apklausta byloje, kurioje jau miręs A.Ūsas buvo kaltinamas L.Stankūnaitės ir dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu, nors tuo metu A.Ūso byla jau buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Teisme specialiai dėl L.Bloznelytės-Plėšnienės apklausos buvo paskelbta pertrauka.
Į apklausą atvykusi onkologė jau nebuvo tokia kategoriška, kaip kad prieš televizijos kameras, ir tvirtino, kad galėjo apsirikti dėl savo pacientų.
L.Bloznelytei-Plėšnienei buvo pateiktos L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės nuotraukos, tačiau ji seserų neatpažino, o pamačiusi mirusio A.Ūso nuotrauką, ant jo lyties organo neįžvelgė jokių vyndėmės šalinimo žymių, nors televizijos laidoje pati tvirtino, kad tokios dėmės neįmanoma pašalinti nepaliekant randų.
„Man buvo panašu, kad tai buvo tie asmenys, bet garantuoti negaliu. Aš taip manau“, – nuo tiesaus atsakymo L.Bloznelytė-Plėšnienė išsisukinėjo ir iškviesta liudyti į A.Ūso teismą.
Po A.Ūso teismo L.Plėšnienės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau buvo nutrauktas konstatavus, kad gydytoja fantazavo ne per apklausas, o kalbėdama su žurnaliste.
Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą, L.Bloznelytės-Plėšnienės atžvilgiu buvo pradėtas kitas – dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo ir L.Stankūnaitės bei V.Naruševičienės dukters apšmeižimo.
Už šiuos nusikaltimus didžiausia numatoma bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Aiškinantis, ar pas L.Bloznelytę-Plėšnienę tikrai buvo atvykęs A.Ūsas ir prašė jos pašalinti vyndėmę, buvo apklaustos abi vyro žmonos ir jo tėvai.
Nė vienas jokių dėmių ant A.Ūso lyties organo nėra matęs.
Apie jokias vyndėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A.Ūso mirties 2010 metų birželio 13-ąją.
Joje surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, aprašyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, tačiau nėra nė mažiausios užuominos apie dėmes ar randus ant intymios vietos.
Stankūnai teisme gina savo mirusios dukters Violetos Naruševičienės ir jos mažametės dukters garbę.
T.Stankūnienė sako, kad jos dukterys niekada nebuvo pas L.Bloznelytę-Plėšnienę, ypač su A.Ūsu, kuris joms buvo beveik svetimas žmogus.
„Šmeižtas yra vien tai, kad ji buvo tame kabinete“, – piktinosi T.Stankūnienė.
„Jei žmogus viešoje vietoje rodo lyties organus, pranešama policijai. Nesuprantu, kodėl L.Bloznelytė-Plėšnienė to nepadarė, kai atėjęs vyras jai rodė lyties organus. Be to, ji sako, kad jai buvo siūlomas dešimties tūkstančių litų kyšis, kodėl ji apie tai irgi nepranešė policijai“, – kalbėjo S.Stankūnas.
Pasak S.Stankūno, L.Bloznelytė-Plėšnienė pati prisipažino, kad ji apie A.Ūsą ir jo dukras prabilo tik tada, kai leidimą tam davė Neringa Venckienė. „Tuo metu vyko A.Ūso teismas. Ji specialiai laukė N.Venckienės leidimo ir tai buvo daroma specialiai, kad pažemintų mūsų šeimas“, – piktinosi S.Stankūnas.
L.Stankūnaitė L.Bloznelytei-Plėšnienei yra pateikusi 30 tūkst. eurų civilinį ieškinį, jos tėvai – po 20 tūkst. eurų.
L.Stankūnaitė gyvena ne Lietuvoje, todėl į teismo posėdį neatvyko. Ji greičiausiai bus apklausta nuotoliniu būdu.
