Tokia konvojaus pareigūnų ataskaita pirmadienį buvo paviešinta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nagrinėjančiame du iki gyvos galvos nuteisto H.Daktaro, pravarde Henytė, skundus. Mašinoje antrankių neprireikė Nors pirmadienį teisme buvo kalbama apie galimus žmogaus teisių pažeidimus Lukiškių TI-K, H.Daktaras vėl prisiminė varginančias keliones iš Vilniaus į Klaipėdą.
Kol Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo Daktarų grupuotės bylą, Henytė į uostamiestį buvo gabenamas 26 kartus.
Kalinius gabenančios Viešojo saugumo tarnybos (VST) atstovas teisme aiškino, jog po H.Daktaro skundų buvo atliekamas patikrinimas, bet jokių konvojaus pareigūnų pažeidimų nenustatyta.
Viename skundų Kauno nusikaltėlių lyderis tikino, kad pareigūnai jam antrankių nenuėmė net palydėję į tualetą. VST atstovas teigė, kad suimtieji konvojaus automobiliuose paprastai sėdi be antrankių, jie uždedami tik agresyviems keleiviams.
„H.Daktaras niekada nepažeidė konvojaus taisyklių, todėl apie antrankius ir jėgos naudojimą negali būti net kalbos“, – teigiama VST atsakyme.
Kalinį trikdo tarakonai
Henytė teisme tikino, kad jis nepriekaištingai elgiasi ne tik vežamas į teismus, bet ir gyvendamas Lukiškių kalėjime: „Sėdėdamas kameroje aš tvarkos nepažeidinėju, tai kalėjimo administracija taip pat tegul nepažeidinėja įstatymų“.
Už tai, kad gyvena ankštoje ir dvokiančioje kameroje, o duše gali nusiprausti tik kartą per savaitę, H.Daktaras iš valstybės reikalauja 100 tūkstančių eurų kompensacijos.
Jis ne kartą guodėsi, kad žiemą kameroje būna tik 13-16 laipsnių šilumos, o karštomis vasaros dienomis temperatūra pakyla iki 33 laipsnių. Nuo drėgmės kamerose veisiasi tarakonai.
„Tarakonai lipa ant maisto, o kai būna šalta, lenda net į lovą. Kai pasiskundžiu, tarakonus išnuodija, bet po dviejų-trijų dienų jie vėl įropoja iš kitų kamerų. Juos reikėtų nuodyti iš karto visose 500 kamerų“, – pasakojo Henytė.
Nenori gyventi su benamiais
Jis pateikė ir daugiau idėjų, kaip sutvarkyti Lukiškių TI-K kameras: „Reikia suremontuoti ir išdažyti kamerą, ją nufilmuoti, o tada matysis, kas ją sugadino“.
H.Daktaras neslėpė, kad kai kurie kaliniai specialiai niokoja kameras.
„Ten gyvena visokių žmonių, iš visokių luomų, visokių „bomžų“. Jie mano, kad niokodami kameras pakenks kalėjimo administracijai, o iš tiesų kenkia tik sau“, – teisme moralizavo Daktarų grupuotės vadeiva.
Jis piktinosi, kad neįmanoma išvalyti palangių, kur „bomžai“ primėto nuorūkų, nuo kurių dvokia prastai vėdinamos kameros. Tokiems darbams trukdo grotos.
„Normalius žmones galėtų leisti į tvarkingas kameras, o kiti gali gyventi kaip nori“, – svarstė H.Daktaras. Norėtų pabučiuoti vaikus Teisme jis išgirdo ir Lukiškių TI-K administracijos atsakymą, dėl ko kalėjimo parduotuvėje negali įsigyti kruopų ir ledų. Įkalinimo įstaigose pardavinėti kruopas ir kreminius gaminius draudžia Teisingumo ministerijos patvirtintos taisyklės, o prekiauti ledais Lukiškių TI-K atsisakė dėl didelio darbuotojų užimtumo.
Teigiama, kad prižiūrėtojai nespėtų iš parduotuvės į nuteistųjų kameras atnešti neištirpusių ledų.
Nors H.Daktaras skunde nurodė, jog jam draudžiama bent kelioms dienoms grįžti į namus, Lukiškių TI-K administracija atsakė, jog tokių prašymo niekada nėra gavusi.
„Jei aš pasiprašyčiau išleidžiamas į namus, mane palaikytų kvailiu, dar vaistų prigirdytų. Aš juk toks garsus nusikaltėlis“, – atsakė Henytė.
Jį tenkintų bent ilgalaikiai pasimatymai, per kuriuos su šeimos nariais galėtų bendrauti ne per stiklą. „Vaikai vis klausia: Kada galėsime tave pabučiuoti? Tai kiek galima kankinti žmogų“, – kalbėjo H.Daktaras.
